„Kanceliarija turi tokį biudžetą, kokį turi. Ir reikmių tikrai yra labai daug. Reikia ir išlaikyti visą pastatą, ir organizuoti konferencijas, taip pat yra skiriamos lėšos parlamentinei diplomatijai ir panašiai. Ir jeigu būtų atliekamų lėšų, tai gal ir geresnius kompiuterius pirktų. Dabar yra taip kaip yra“, – Eltai teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Todėl parlamento vadovė nėra linkusi sureikšminti parlamentarų skundų, esą darbui Seimo kanceliarijos skirti kompiuteriai ir telefonai yra seni ir nekokybiški.
„Aš nematau čia didelės problemos. Viena vertus, žmogus dirbantis bet kurį darbą ir pats iš savo lėšų gali kompiuterį nusipirkti ar kažkokią priemonę. Kitas dalykas, kai kurie Seimo nariai naudojasi tik darbiniu kompiuteriu, kai kurie turi ir dar papildomą. Tai yra asmeninio apsisprendimo reikalas“, – sakė Seimo pirmininkė.
Mato du kelius, kaip galima keisti parlamentinių lėšų panaudojimo tvarką
V. Čmilytė-Nielsen sutinka, kad dalis Seimo narių „paslysta“ naudodami parlamentines lėšas. Todėl, pasak jos, dabartinį šių lėšų reguliavimą reikėtų peržiūrėti.
„Kalbant apie parlamentines lėšas jau akivaizdu, kad mažesnė dalis Seimo narių vis laikas nuo laiko paslysta naudodami parlamentines lėšas. Tai mes kalbame galbūt apie trečdalį Seimo narių. Tai tikrai ne visam Seimui būdinga. Bet ateityje matyčiau poreikį keisti ir tvarkos pakeitimai galėtų būti du“, – akcentavo parlamento vadovė.
Seimo pirmininkė mano, kad parlamentinės lėšos gali būti arba apskritai naikinamos, arba šipms reikmėms skiriamą sumą radikaliai sumažinti.
„Galima keisti Konstituciją, tai sudėtingesnis kelias, bet tuomet išvis atsisakyti nuostatos, kad yra parlamentinei veiklai skiriamos lėšos. (...) Kitas dalykas būtų radikaliai sumažinti parlamentinėms reikmėms skiriamą lėšų sumą. Tai, aš manau, vieną ar kitą sprendimą vis tiek reikės priimti, tik jis jau bus taikomas nebe šiai kadencijai“, – svarstė V. Čmilytė-Nielsen.
Kaip ELTA skelbė, prabangius kompiuterius ir telefonus už parlamentines lėšas įsigiję parlamentarai turi dar vieną privilegiją – šiomis priemonėmis juos aprūpina ir Seimo kanceliarija. Parlamentarai, neišleidę nė vieno Seimo nario veiklai skirto euro, per kadenciją gali gauti po vieną darbui skirtą kompiuterį bei telefoną. Šia galimybe pasinaudojo praktiškai visi parlamentarai – tarp jų ir iniciatyvos „Skaidrinam“ akiratyje atsidūrę politikai.
Seimo kanceliarijos Eltai pateiktais duomenimis, šią kadenciją galimybe darbo reikmėms gauti kompiuterį pasinaudojo visi parlamentarai. Tuo metu telefono paprašė 104 Seimo nariai. Visgi dalis Seimo narių tvirtina – parlamento kanceliarijos suteikiamos priemonės nėra pačios naujausios ir prašmatniausios.
Iniciatyvai „Skaidrinam“ pasiekus Seimą, visuomenininkas Andrius Tapinas paviešino informaciją apie dalies politikų pirkinius už parlamentinei veiklai skirtas lėšas – beveik 20 Seimo narių, baigiantis kadencijai, suskubo įsigyti kompiuterinės, telefoninės įrangos, garso aparatūros. Visuomenininko teigimu, politikai brangius kompiuterius bei telefonus „griebė“ artėdami prie termino, kada galima įsigytus daiktus pasilikti sau.
Dalis parlamentarų jau sureagavo į „Skaidrinam“ – klausimų dėl pirkinių sulaukęs „laisvietis“ Marius Matijošaitis sustabdė narystę partijoje, pasitraukė iš EP rinkimų. Konservatoriai Kęstutis Masiulis, Arūnas Valinskas tikino grąžinsią Seimo kanceliarijai panaudotas parlamentines lėšas.
Dar prieš paskelbiant „Skaidrinam“ rezultatus, į tyrimą sureagavo ir energetikos ministras, Seimo narys Dainius Kreivys. Praėjusią savaitę konservatorius grąžino visas nuo 2021 m. panaudotas išlaidas, mat, turėdamas tarnybinį transportą iš parlamentinių lėšų draudė savo asmeninį automobilį.
Pernai pavasarį A. Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo eilė savivaldybių.