„Lietuva labai vertina Vokietijos indėlį į mūsų saugumą ir vadovavimą NATO priešakinėms pajėgoms. Vis dėlto susitikime pabrėžiau, kad bendras Europos atsakas į užpuolimą labai priklausys nuo Berlyno lyderystės saugant tarptautine teise paremtą Europos saugumo architektūrą“, – pranešime cituojama V. Čmilytė-Nielsen.
Ji pažymėjo, kad šiuo metu būtina pasirūpinti dviem gynybinėmis linijomis: „karštąja“, einančia per Ukrainą, ir „šaltąja“, kuri eina pagal Europos Sąjungos ir NATO sienas.
Anot Seimo pirmininkės, kad „šaltoji“ linija nevirstų „karštąja“, Ukraina privalo laimėti, o šalys turi dar labiau stiprinti NATO gynybinius pajėgumus.
„Vokietijos parlamento vadovei sakiau, kad Madride tikimės ambicingų sprendimų dėl karinio atsako galimybių, kurios gerokai sustiprintų atgrasymą ir gynybą Rytinio pakraščio ore, sausumoje ir jūroje. Kartu paprašiau Vokietijos priimti svarbius sprendimus skubiai teikti karinę paramą Ukrainai“, – teigė Seimo pirmininkė.
Susitikimuose Vokietijoje taip pat kalbėta dėl šeštojo sankcijų Rusijai paketo, į kurį būtų įtraukta nafta ir kuo greičiau – dujos.
V. Čmilyytė-Nielsen dar kartą akcentavo, kad Europa privalo liautis mokėti už karą Ukrainoje.
Pasak pirmininkės, Vokietija jau paskelbė, kad iki metų pabaigos nustos importuoti naftą iš Rusijos, pamažu atsisakys ir dujų.
V. Čmilytės-Nielsen nuomone, ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės galėtų sudaryti konkrečius energetinio atsijungimo nuo Rusijos grafikus.
Šio vizito metu Seimo pirmininkė taip pat susitiko su Friedrich Naumann fondo vadove Annett Witte, valdybos pirmininku Karl-Heinz Paqué, Bundestago Vokietijos ir Baltijos šalių draugystės grupės pirmininku grafu Alexander Lambsdorff, kitais grupės nariais. Be to, buvo surengtas susitikimas su Vokietijos lietuvių bendruomene.
Vizito metu V. Čmilytė-Nielsen dar susitiks su Laisvosios demokratų partijos frakcijos vadovybe ir tars sveikinimo žodį frakcijos posėdyje.
