Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi nepilnamečio mama Justina (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi). Moteris atviravo, kad vaikas ilgus metus Vilniaus Joachimo Lelevelio inžinerijos gimnazijoje esą patyrė psichologinį smurtą, nes turi specialiųjų ugdymo poreikių.
„Mes buvome kontroliuojami po padidinamuoju stiklu, jų taktika yra atsikratyti vaikų, kurie yra nepatogūs“, – naujienų portalui tv3.lt pasakojo Justina.
Dėl visų mokykloje patirtų traumų Justina kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, tačiau ši nustatė vos vieną pažeidimą, kad vaiko pažymiai buvo trinami iš internetinio dienyno.
Mama atkerta į kaltinimus vaiko nesuvaldymu
O štai Vilniaus Joachimo Lelevelio inžinerijos gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Teresa Bylinska atliepė į mamos situaciją sakydama, kad vaikui buvo skiriamas namų mokymas, mamos prašymu.
„Nesuvaldo savo vaiko, negali su juo susitvarkyti, jo tinkamai prižiūrėti, todėl vaikas mokėsi iš namų. Aš sudarydavau jam tvarkaraštį, kada mokytojams ateiti į namus. Mokytojų neįleisdavo į namus, vaikas dažnai būdavo neišsimiegojęs. Pati mama vėliau aiškindavo ir pasiteisindavo, kad sūnus vėlai atsigulė, nes iki 3 nakties žaidė kompiuterinius žaidimus.
Mama ne kartą sakė visiems girdint, kad jie tikrai nekeis mokyklos, nes jie viskuo patenkinti ir vaikas gerai joje jaučiasi“, – sakė ji.
Paaiškėjo, jog namų mokymas buvo skirtas pagal psichiatrų komisijos patvirtintą medicininę pažymą (redakcijai dokumentas pateiktas).
Vis dėlto mama tikino tokios informacijos neteikusi ir teiginį, kad ji mokytojų neįsileisdavo į namus, vadino šmeižtu. Patikino, jog panaši situacija, kai mokytoja neva nepateko į šeimos namus, įvyko tik kartą.
„Nuolat šmeiždavo mane, kad neįsileidžiu į namus, nors buvau visada namuose. Tai prasidėjo po to, kai matematikos mokytoja, kuri šiuo metu ten jau nebedirba, neperskaitė mano žinutės apie tai, kad mes esame poliklinikoje, ir pasiskundė administracijai. Po šio įvykio skleidžia melagingą informaciją, kad visi mokytojai yra neįleidžiami, nors nei vieno tarnybinio rašto apie tai, kad neįsileidžiu į namus, nebuvo“, – atkirto Justina.
Kreipėsi į administraciją, nes mokytoja vaiką papurtė
Mamos teigimu, ilgus metus besitęsiantis konfliktas prasidėjo dar pradinėse klasėse, kai mokytoja esą papurtė jos sūnų. Po šio įvykio esą mokykla paskyrė psichologę ir klasės auklėtoją patikrinti gyvenimo sąlygas šeimos namuose.
„Likau kalta aš pati, kai kreipiausi į administraciją dėl smurto prieš mano vaiką, jie tik paklausė, kodėl jis nieko nedaro pamokoje“, – pasakojo nepilnamečio mama.
Direktoriaus pavaduotoja kategoriškai tai neigė. Tikino, kad situacija buvo kitokia, nei ją nupiešė mama.
„Berniukas per pamoką nieko nedarė, guldėsi ant suolo ir mokinio padėjėja tik prisilietė prie rankos gražiai paprašydama mokinio, kad šis pradėtų dirbti per pamoką ir atlikinėti mokytojos užduotus darbus“, – sakė T. Bylinska.
Tuo tarpu mama pažymėjo, kad jos sūnų purtė mokytoja, o ne padejėja. O apie vaiko papurtymą sužinojo iš jo bendraklasių.
Taigi ilgainiui problema išaugo dėl mokyklos direktoriaus pavaduotojos T. Bylinskos esą netinkamo požiūrio į vaiką.
„Akivaizdu, kad ji mums kenkė, norėjo mus išstumti iš mokyklos, nes vaikas turi didelius specialiuosius poreikius, medikų nustatytą stiprų nerimą ir depresiją“, – pripažino mama.
Mokytojai tuo tarpu neva tik vykdė administracijos nurodymus, net pastabos vaiko dienyne mamai pasirodė labiau skirtos ne jai, o administracijai.
„Mama parašė, kad vaikas nedalyvaus pamokoje“, – vieną iš pastabų pacitavo Justina.
Mokytojai trynė pažymius: atkerta, kad per klaidą
Mamos įsitikinimu, mokykloje dirbanti direktoriaus pavaduotoja T. Bylinska nurodė mokytojams berniukui nerašyti gerų pažymių, nes neva specialiųjų poreikių turintis vaikas negali turėti gero įvertinimo.
„Man klasės auklėtoja pasakė, kad jai gaila, jog mes patekome į administracijos akiratį, nes vaikas gabus ir labai gerai moka anglų kalbą, galėtų net atlikti aukštesnės klasės uždavinius. Prašė nepykti, kad ji negali rašyti gerų pažymių, nes gavo tokį nurodymą“, – pasakojo apie pokalbį su mokytoja Justina.
Tačiau mokyklos pavaduotoja tikino jokio spaudimo mokytojoms nedariusi ir prašymų mažinti pažymius neteikusi.
„O, Dieve, ne, aš visada už vaikus“, – sakė ji.
Visgi mama stebėjo, kaip pažymiai dienyne iš 7-tų virsta į 5-us. Štai ir savivaldybė atkreipė dėmesį į šį pažeidimą.
Savivaldybė, nors ir nustatė pažeidimą, plačiau komentare naujienų portalui tv3.lt jo nepakomentavo.
T. Bylinska pripažino, jog pažymiai buvo trinami du kartus (2022 ir 2024 metais), bet tikino, kad per klaidą. O savivaldybė pažeidimą nustatė, jos manymu, dėl to, kad dienyne mokytojų klaidos aiškiai atsispindėjo.
„2 mokytojos buvo nutrynusios pažymius, nes ne į tą dieną įrašė ir tą patį pažymį vėliau įrašė į tą dieną, į kurią reikėjo“, – paaiškino mokyklos pavaduotoja.
Mamos pateisinimai netiko
Kaip berniuko mama pasakojo, nuolat dingdavo jos parašyti pateisinimai, kodėl sūnus nebuvo mokykloje. Mat mokytojai, paliepti administracijos, jų nepriimdavo.
O štai paprašius mokytojų ir administracijos, kad atsižvelgtų į berniuko sveikatos sutrikimus esą pareikalavo psichiatro išrašo. Tačiau mamai jo gauti nepavyko.
„Prašėme psichiatro išrašo, bet mums pasakė, kad jokių išrašų neteikia, nes tai yra konfidenciali informacija ir mokykla neturi teisės tokių dokumentų reikalauti. Tokių dokumentų gali prašyti tik teismas“, – sakė Justina.
Mokyklos pavaduotoja griežtai paneigė šiuos mamos teiginius, nes neva jokių pagrindų reikalauti psichiatro pažymos mokyklai nebuvo.
„Netiesa, nes mama pati el. dienyne galėjo pateisinti vaiko nelankymą ir niekas kitas negalėjo ir negali koreguoti tėvų bet kokių įrašų“, – teigė mokyklos administratorė.
Pavaduotoja paaiškindama pažymėjo, kad joks el. dienyno naudotojas (nei mokytojai, nei tėvai, nei mokiniai, nei specialistai) po nustatyto sistemoje atitinkamo laikotarpio negali trinti, koreguoti bei kažkaip kitaip taisyti el. dienyno įrašų be sistemos administratoriaus leidimo.
Lankomumas buvo per prastas
Mokyklos pavaduotoja tik patikino, kad net suplanavus nuotolines pamokas berniukas nedažnai į jas prisijungdavo.
„Mama nuolat rašydavo, kad šiandien jis neprisijungs. Mamai ne kartą buvo sakoma bei aiškinta, kad vaikas liks kartoti kursą. Kartu su ja buvo svarstomi įvairūs variantai. Mama keletą kartų į gimnaziją buvo atvykusi su savo mama [vaiko močiutė], o vėliau su vaiko psichologu, bet jokių dokumentų minėtas psichologas nepateikė“, – teigė T. Bylinska.
Mokykla taip pat informavo savivaldybę ir Vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, jog mokinio lankomumas buvo ypač prastas.
Paskutinių mokslo metų pirmą pusmetį berniukas praleido 351 pamoką – iš jų 282 nepateisintos, 32 pamokos pateisintos dėl ligos, 37 pamokos pateisintos dėl kitų priežasčių.
Štai antro pusmečio metu mokinys praleido 154 pamokas – iš jų 136 pamokos nepateisintos, 18 pamokų pateisinta dėl ligos.
Taigi, pagal savivaldybę, buvo nustatyta, kad mokinys be pateisinamos priežasties praleido 2/3 pamokų ir yra neatestuojamas.
Vaikas neva be mamos žinios paliktas buvusioje klasėje 2 metus iš eilės
Praeitų metų birželio mėnesį, sprendžiant vaiko likimą mokykloje, Justina esą buvo padarytas spaudimas, kad sutiktų sūnui leisti kartoti praeitų metų kursą.
„Birželio mėnesį nepasiūlė jokių atsiskaitomųjų darbų, kad vaikas galėtų išsitaisyti. Sako: „Jūs neturite išeities, pasirašykite“. Įkalbinėjo keisti mokyklą kuo greičiau. Įsakymas jau buvo paruoštas birželio 20 d., nepasiūlius atsiskaitomųjų darbų, nors sprendimai dėl vaiko palikimo kitoje klasėje svarstomi rugpjūčio mėnesį mokytojų tarybos posėdyje, po atsiskaitomųjų darbų atlikimo“, – tikino Justina.
Tačiau pakeitus mokyklą berniuko mama sužinojo, jog vaikas ir šiemet nebuvo perkeltas į kitą klasę, todėl mokslus naujoje mokykloje pradėjo toje pačioje klasėje kaip ir dvejus metus prieš tai.
„Man buvo šokas, nes tik iš naujos direktorės lūpų tai sužinojome. Šiuo metu berniukas išgyvena didelį nerimą ir stiprias demotyvuojančias emocijas, kadangi buvo jau susipažinęs su aukštesnės klasės mokiniais, pradėjo bendrauti, tikėjosi mokytis su jais.
Mokykla savo negeranoriškumu ir noru kerštauti sugebėjo sugriauti viltį būti pilnaverčiu mokyklos bendruomenės nariu“, – neslėpė emocijų Justina.
O dėl to kreipiantis į savivaldybę administracija patikino, kad mama direktorės buvo informuota žodžiu liepos mėnesį, mamai lankantis asmeniškai mokykloje. Taip naujienų portalui tv3.lt sakė ir mokyklos pavaduotoja.
„Tai akivaizdus melas. Nemačiau įsakymo, ir nebuvau apie tai informuota nei žodžiu nei raštu. El. dienyne tokios informacijos nėra, su įsakymu susipažinti nėra galimybės“, – teigė vaiko mama.
Tuo tarpu T. Bylinska užsiminė, jog vaikas dėl nelankytų pamokų buvo neatestuotas 5-iuose mokomuosiuose dalykuose, todėl mokyklai esą nereikėjo mamos sutikimo, kad paliktų berniuką kartoti kursą.
„Antrus metus jį paliko už nelankymą, nes neįleisdavo į namus, o jei įleisdavo mama, tai jis į savo kambarį neįleisdavo, nes žaisdavo kompiuteriu iki vėlumos“, – teigė T. Bylinska.
Savivaldybė tikina, kad vaiko mama žinojo apie kurso kartojimą
Dėl vaiko prasto lankomumo 2024 m. buvo organizuoti 9 Vaiko gerovės komisijos (VKG) posėdžiai. Pagal Vilniaus m. savivaldybės komunikacijos specialistą Irmantą Kuzą, į dalį posėdžių mama neatvyko, tačiau posėdyje, kuriame buvo nuspręsta vaiką palikti antrus metus iš eilės toje pačioje klasėje, dalyvavo.
„2024 m. balandžio 29 d. vyko Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro pagalbos šeimai skyriaus organizuojamas posėdis, kuriame mama dalyvavo. Per posėdį taip pat buvo aptartos mokinio nelankymo priežastys ir taip pat buvo pažymėta, kad pagal dabartinius pasiekimus mokinys neturėtų būti perkeltas į kitą klasę, kadangi nėra išklausytas buvusios klasės kursas“, – atsakyme naujienų portalui tv3.lt informavo I. Kuzas.
Justinos teigimu, kas vyko atvejo vadybos posėdyje, yra konfidencialu, esą mokykla neturi teisės komentuoti. Tuo pačiu apie apie kurso kartojimą jame nebuvo kalbėta, sakė mama.
„Atvejo vadybos posėdžio metu buvo nutarta, kad tai yra mokyklos su šeima konfliktas (protokolą redakcija matė). Tačiau posėdžio metu specialioji pedagogė teigė, kad, jei vaikas šiuo metu gydosi dėl depresijos, jo negali palikti kartoti kurso pagal Švietimo įstatymą, turi būti parašyta „atleistas“, – tikino mama.
Taip pat I. Kuzas informavo, kad minėto posėdžio protokolas mamai buvo siųstas du kartus, kad mama pasirašytų, jog susipažino su sprendimu, bet ir tuomet jokio atsakymo neva negavo.
„Po visų bandymų nutarta suteikti vaikui galimybę jungtis prie pamokų „ZOOM“ aplinkoje, tačiau mama niekuo neargumentuodama nesutiko ir atsisakė pasirašyti tvarkaraštį. Vaiko mokykla, kaip teigia, daugiau negalėjo pasiekti“, – rašė savivaldybės atstovas.
Mama tikino gavusi vos du pakvietimus į VGK komisiją.
„Kreipiausi suderinti laiką ir leisti dalyvauti nuotoliniu būdu, tačiau atsakymo negavau nedalyvavau, nes nieko apie jį nežinojau, o apie kuriuos žinojau, mokykla nesuteikė galimybės prisijungti nuotoliniu būdu. Nebuvo sudarytas nei vienas individualus pagalbos vaikui planas per visą mokymosi laikotarpį“, – tvirtino Justina.
Mokyklos direktorė mamą esą įspėjo iš anksto
Pagal savivaldybės atstovą, sprendimą dėl mokinio palikimo kartoti ugdymo programą, atsižvelgęs į mokytojų siūlymą, ne vėliau nei paskutinė einamųjų mokslo metų darbo diena priima mokyklos vadovas.
O štai mokyklos direktorė teigė, kad keletą kartų klasės auklėtoja žodžiu įspėjo mamą, kad mokinys dėl prasto pamokų lankomumo gali likti karoti jau praeitą kursą.
„Taip pat gimnazijos direktorė š. m. liepą, atvykus mamai į gimnaziją, perdavė mokinio mokymosi pasiekimų apskaitos suvestinę, kurioje nurodytas gimnazijos direktorės įsakymas dėl mokinio kurso kartojimo. Kalbant su mama telefonu, ji neigė, kad buvo supažindinta žodžiu“, – rašoma savivaldybės atsakyme.
Prieš išeinant iš mokyklos dar vienas konfliktas: „Buvome šantažuojami“
Rugpjūčio gale Justina Vilniaus Joachimo Levelelio inžinerijos gimnazijos administracijos paprašė specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo dokumentų, kuriuos norėjo pateikti naujai mokyklai. Tačiau šie esą atsisakė dokumentus duoti.
„Buvome šantažuojami, nes jų atsakymas buvo, kad gausime tuos dokumentus tik tada, kai parašysime prašymą išeiti iš mokyklos, nors šitie dokumentai yra mano nuosavybė ir jie galėjo tiesiog kopiją padaryti, tai parašiau tą prašymą, bet iki šiol jokių dokumentų negavau“, – tikino nepilnamečio mama.
T. Bylinska pažymėjo, kad pažyma, kurios mama norėjo, Vilniaus pedagoginė-psichologinė tarnyba išduoda 2 egzemplioriais (vieną tėvams ir vieną mokyklai), todėl mama neva turėjo vieną egzempliorių.
„Atvykus mamai į mokyklą su jau minėtu psichologu, mama į mokyklos patalpas neįėjo, o bendravo su darbuotoja per durų slenkstį, stovėdama lauke. Specialioji pedagogė paaiškino mamai, kad bet kokio dokumento, kurio pagrindas yra skirti vaikui specialistų pagalbą, negali išduoti be prašymo dėl vaiko išbraukimo iš moksleivių sąrašų arba perkėlimo į kitą ugdymo įstaigą“, – aiškino T. Bylinska.
Ekspertas pataria, ką šeimoms daryti
Naujienų portalo tv3.lt kalbintas švietimo ekspertas, žurnalo „Reitingai“ redaktorius Gintaras Sarafinas tikino, kad neretai specialiųjų ugdymo poreikių turinčių vaikų mokyklos „baidosi“.
„Jeigu klasėje yra vaikų su specialiaisiais poreikiais, jiems reikalinga papildoma pagalba, kurios mokyklos dažnai negali suteikti, nes neturi pakankamai psichologų, socialinių pedagogų ir mokinių padėjėjų, todėl mokyklos, pamačiusios vaikus, kurie yra sunkesni atvejai, ieško būdų jais atsikratyti“, – paaiškino jis.
Jo teigimu, mokykla, neturėdama pakankamai resursų padėti tokiam vaikui įsitraukti į mokymosi procesą kaip ir likusiems mokiniams, verčia kentėti šeimą, vaiką, bet kenčia ir pati, nes dažnai negali nieko pakeisti.
Taigi auginant specialiųjų poreikių turintį vaiką patarė tėvams pasidomėti, kokios mokyklos turi pakankamai specialistų, kurie dirbtų su vaiku.
„Tai kaip visas šeimas kviečiu pasidomėti, į kokią mokyklą jūs ketinate vesti mokyklą, verta įsigilinti, kas jam šviečiasi ir kokios pagalbos galima tikėtis. Galima matyti, kad vienose mokyklose jau daug metų specialiųjų ugdymo poreikių vaikai sudaro nuo 10 % iki 30 % visų mokinių, tai natūralu, kad jos jau turi didelę patirtį, o kitos dar tik startuoja, tai joms viskas nauja, netikėta, todėl jos pasimetusios ir vaikus atmeta, tada šeimai yra liūdesys“, – atkreipė dėmesį G. Sarafinas.
Pagal Vilniaus miesto savivaldybės pateiktą informaciją, pirmą Justinos skundą el. p. jie gavo rugsėjo 3 d., po to mama dar persiuntė jos pačios susirašinėjimus su mokykla. Su mama kalbėta telefonu, iš karto susisiekta su mokykla ir kalbėta su direktore, administracija.
Mamai, pasak savivaldybės atstovo, buvo paaiškinta, kad su mokinių pasiekimų apskaitos suvestinėmis tėvai taip pat gali susipažinti elektroniniuose dienynuose.
Skyrius mamai atsakymą pateikė raštu š. m. rugsėjo 20 d., taip pat mokykla raštu gavo rekomendacijas, kurių įvykdymo terminas yra š. m. spalio 25 d.
Berniukas jau nebesimoko Vilniaus Joachimo Lelevelio inžinerijos gimnazijoje nuo šių mokslo metų pražios.