Planuojamos reformos gairės trečiadienį buvo pristatytos Vyriausybės posėdyje, penktadienį rengiamas viešas jų pristatymas Seimo Ateities komitete.
Pasak viceministrės, pirmieji su pertvarka susiję įstatymų projektai Seimui bus pateikti pavasario sesijoje, kitas projektų blokas parlamentą pasieks rudenį.
Jos teigimu, jeigu būtų priimti, teisės aktai įsigaliotų nuo kitų metų ir tada „turėtų prasidėti realūs pokyčiai“.
„Tai nėra labai greitas procesas“, – ketvirtadienį nacionaliniam transliuotojui LRT sakė S. Ščajevienė.
Pasak jos, Vyriausybė siekia sistemą sukurti taip, kad „tas traukinys, kuris yra reikalingas važiuoti efektyviam viešojo valdymo sistemos perkrovimui, važiuotų ir toliau“.
Anot viceministrės, panašios reformos ir anksčiau užtrukdavo ilgai, pavyzdžiui, valstybės valdomos įmonės pertvarkomos 14 metų.
„Tai būtų ilgalaikis projektas“, – sakė ji.
Vienu esminių pertvarkos akcentų turėtų būti viešojo sektoriaus įstaigų vadovų kompetencijų ugdymas, pritraukimas ir išlaikymas.
Pasak S. Ščajevienės, apie trečdalis konkursų į vadovaujamas pareigas šiandien neįvyksta, kandidatams neatitikus reikalavimų arba pretendentams apskritai nedalyvaujant atrankose.
Jos teigimu, gerų vadovų pritraukimo problema susijusi ir su kandidatams keliamais reikalavimais, kurie bus peržiūrimi, ir, anot viceministrės, „visiškai nekonkurecingu“ darbo užmokesčiu.
Įstaigų vadovams taip pat planuojama suteikti daugiau galių, sakė Vidaus reikalų ministerijos atstovė.
„Natūralu, kad geriausi vadovai nelieka viešajame sektoriuje. Pirmiausia turime skatinti likti, o skatinimas yra per darbo užmokesčio sureguliavimą, taip pat per vadovo įgalinimą (...) priimti tam tikrus sprendimus, tai yra pasirinkti darbuotojus, (...) pačiam spręsti dėl darbo užmokesčio skirstymo“, – kalbėjo S. Ščajevienė.
„Ir visa kita eilė veiksmų, kas leistų operatyviai priimti sprendimus“, – pridūrė ji.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 3885 viešojo sektoriaus įstaigos, kuriose dirba apie 350 tūkst. darbuotojų, iš jų maždaug 55 tūkst. yra valstybės tarnautojai.
