„Finansų ministerija kas mėnesį atlieka rodiklių rizikų vertinimus, rugpjūtį nustatė, kad iš siekiamų 105 rodiklių net 42 yra didelės rizikos – kalbame apie aštuonias reformas ir 34 investicijas“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį teigė viceministras.
„Didelė rodiklių rizika nereiškia, kad jų neįmanoma pasiekti, daugelio rodiklių rizikas galima suvaldyti, bet gali prireikti ir papildomų „Naujos kartos Lietuva“ plano pakeitimų“, – pridūrė jis.
Pasak J. Kizenevičiaus, šiuo metu plano rodikliai peržiūrimi, pradėtos neformalios diskusijos su Europos Komisija dėl plano keitimo, vertinama, ar visus rodiklius realu pasiekti iki kitų metų rugpjūčio.
„Taip pat bus iš esmės supaprastintas atsiskaitymas už rodiklius atsisakant perteklinių reikalavimų, administracinės naštos mažinimas, kuris šiuo metu būtinas“, – teigė viceministras.
Jo duomenimis, šiuo metu jau paskelbti kvietimai teikti paraiškas dėl beveik 100 proc. sumos, sutartys pasirašytos beveik 93 proc. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšų, o gauta apie 1,8 mlrd. eurų, arba 47 proc. plano lėšų.
Ketvirtasis – 600 mln. eurų vertės – mokėjimo prašymas pateiktas EK rugpjūtį, jame atsiskaitoma už 40 rodiklių.
„Šiuo metu EK atlieka pateikto mokėjimo prašymo vertinimą, gauname papildomų klausimų ir į juos atsakome“, – teigė viceministras.
Pasak jo, didžioji dalis likusių įgyvendinti rodiklių apima investicijas, tačiau liko įgyvendinti ir kelias svarbias reformas, ypač socialinės apsaugos ir transporto srityje. Tai, anot viceministro, svarbu įgyvendinti Seimo rudens sesijoje.
Finansų ministerijos Investicijų departamento patarėjas Paulius Baniūnas teigė, kad prie didelių rizikų priskiriami Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos minimalių pajamų apsaugos teisės aktų pakeitimų įsigaliojimas ir Sveikatos apsaugos ministerijos ilgalaikės priežiūros paslaugų sukūrimas bei Susisiekimo ministerijos nauja kelių apmokestinimo sistema ir tarpmiestinio susisiekimo pakeitimai.
Jis pabrėžė, kad EK yra numačiusi valstybėms narėms nekeisti įsipareigojimų, už kuriuos jau atsiskaityta, nes atšaukus įgyvendintas reformas ar jų dalis EK galėtų pareikalauti grąžinti dalį skirtų lėšų.
„Tas irgi svarbu turėti omenyje, jeigu yra galimai peržiūrimi tam tikri sprendimai, kurie jau buvo priimti ir buvo atsiskaityta Europos Komisijai“, – komitete sakė P. Baniūnas.
Anot jo, kitas mokėjimo prašymas EK bus teikiamas šių metų pabaigoje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
