Apžvelgėme Europos medikamentinės onkologijos (ESMO) ir Amerikos klinikinių onkologų (ASCO) draugijų rekomendacijas. Vertėtų pabrėžti, kad COVID-19 vakcinų klinikiniuose tyrimuose nedalyvavo vėžiu sergantys pacientai, todėl vakcinos anotacijoje neinformuojama apie vakcinos tinkamumą sergantiesiems onkologinėmis ligomis. Visgi nurodoma, kad imunosupresuota būklė nėra kontraindikacija COVID-19 skiepams.
Ši išvada remiasi panašių vakcinų naudojimo onkologiniams ligoniams patirtimi. Specialistai primena, kad kiekvienas pacientas ir jam skirtas gydymas yra unikalūs, tad ir COVID-19 skiepų poveikis gali skirtis. Idealiu atveju, prieš skiepus vėžiu sergantis pacientas, ypač esantis aktyvaus gydymo etape, turėtų pasikonsultuoti su gydytoju onkologu ar šeimos gydytoju dėl tinkamiausio skiepų laiko ir galimų sąveikų su vėžio gydymu.
Daugelio šalių patirtis rodo, kad vėžiu sergantys pacientai nėra imlesni virusui, tačiau šiai imunosupresuotų pacientų grupei būdingas didesnis COVID-19 ligos komplikacijų ir mirčių nuo COVID-19 dažnis. Europos ir Amerikos tyrėjų atlikti didelių imčių tyrimai parodė, kad sergant vėžiu, sunki COVID-19 ligos eiga pasireiškia maždaug ketvirtadaliui pacientų. Tuo tarpu įprastas populiacinis sunkios eigos COVID-19 ligos dažnis yra apie 5 proc. nuo visų infekuotų atvejų.
Akivaizdu, kad dėl sunkesnės infekcinės ligos eigos vėžiu sergantys pacientai turėtų būti skiepijami pirmumo tvarka. Onkologinių klinikų medicinos darbuotojai, vengiant infekcijos pernešimo pacientams, turėtų būti priskiriami pirmenybės tvarka skiepijamų medikų kategorijai.
Diskutuojama dėl vakcinos efektyvumo onkologiniams pacientams, esantiems aktyvioje gydymo fazėje, kai neretai sumažėja imuninės sistemos ląstelių kiekis bei imuninio atsako efektyvumas. Tikėtina, kad tokioje būklėje vakcinos poveikis gali būti silpnesnis, nors tą patvirtinančių tyrimų kol kas nėra. Specialistai remiasi gripo vakcinos tyrimais, kurie parodė, kad sezoninio gripo skiepai aktyviai gydomiems onkologiniams pacientams nebuvo mažiau efektyvūs nei kitiems tyrimo dalyviams. Išimtimi galėtų būti kraujo vėžiu sergantys pacientai, kurie gydomi B ląsteles slopinančiais preparatais ar kuriems atliekama kaulų čiulpų transplantacija.
Apie poveikį žinoma nedaug
Vėžiu sergantiems pacientams nerekomenduotini gyvų vakcinų skiepai, bet įprastinės vakcinos yra tinkamos. Apie naujųjų mRNR vakcinų poveikį sergantiems vėžiu žinoma nedaug. Yra hipotetinė galimybė, kad RNR vakciną nešančios lipidinės mikropūslelės aktyviau kaupsis navike, dėl ko galimai sumažėtų vakcinos efektyvumas. Bet tai tik hipotezė. Terapinės RNR vakcinos jau kelis metus taikomos vėžio gydymui klinikinių tyrimų kontekste ir yra gan saugios, be reikšmingų šalutinių reiškinių. Be to, gripo vakcinų tyrimai rodo, jog imunoterapijos, taikinių terapijos ar chemoterapijos metu skiepai nuo viruso gan gerai toleruojami.
Skiepų skyrimo laikas priklauso nuo onkologinės ligos sunkumo, pasirinktos gydymo schemos ir tipo. Idealiu atveju, pacientams kuriems diagnozuotas vėžys ir numatomas sisteminis gydymas (chemoterapija, radioterapija ar kita), skiepytis reikėtų prieš skirtą vėžio gydymą. Jei gydymo kursas jau pradėtas, vakcinacija neturėtų būti atidėta, tačiau reikėtų konsultuotis su gydančiu onkologu, aktyviai stebėti paciento būklę po skiepo. Tikintis geresnio skiepų efekto galima vakcinavimą atidėti iki gydymo kurso pabaigos ar pertraukos. Pacientai, kuriems aktyvaus gydymo kursas baigtas ir kurie lankosi pas onkologus dėl ligos eigos stebėsenos, turėtų būti skiepijami įprastine tvarka.
Sprendžiant dėl tinkamiausio skiepo laiko parinkimo ESMO rekomenduoja įvertinti rizikas, vadovaujantis keturių žingsnių principu: įvertinti ligos ir gydymo fazę (aktyvus gydymas, aktyviai stebima liga po gydymo, remisija); atsižvelgti į paciento amžių, sveikatos būklę, gretutines ligas; aptarti skiepų saugumą, galimas vakcinos sąveikas su liga ir gydymu; priimti bendrą paciento ir gydytojo sprendimą dėl galimybės skiepytis ir tinkamiausio laiko.
Šiuo metu vėžiu sergantiems pacientams svarbu saugiai sulaukti skiepų, o specialistams – paruošti tinkamas vietas ir grafikus imunosupresuotų onkologinių pacientų skiepijimui. Lietuvoje lėtinėmis ligomis sergančius pacientus numatyta skiepyti po medicinos darbuotojų bei palaikomojo gydymo ir slaugos įstaigų pacientų ir darbuotojų. Apmaudu, kad sunkia liga sergantis gausus būrys Lietuvos gyventojų, besigydančių ar sveikstančių nuo vėžio, pakliūna į plačią vyresnių nei 65 metų ir lėtinių ligų turinčių gyventojų grupę, kurių vakcinavimas numatomas trečiuoju prioritetu. Šios grupės vakcinavimas numatomas didžiosiose poliklinikose, kur vargiai ar pavyks gauti gydytojo onkologo konsultaciją ar užtikrinti sveikatos būklės stebėseną po skiepų.
Trumpa atmintinė, parengta pagal ESMO rekomendacijas:
- Vėžio diagnozė ar gydymas nėra kontraindikacija skiepams nuo COVID-19.
- Pacientams, dalyvaujantiems klinikiniuose vaistų tyrimuose, vakcinacija taip pat neturėtų būti ribojama.
- Vėžiu sergatiems pacientams dažniau pasireiškia sunkios eigos COVID-19 liga, todėl jie turėtų būti skiepijami vieni iš pirmųjų.
- Onkologinių klinikų medicinos darbuotojai, vengiant infekcijos pernešimo pacientams, turėtų būti skiepijamai pirmumo tvarka.
- Vakcinuotų vėžiu sergančių pacientų imuniteto prieš koronavirusą efektyvumas ir trukmė nėra žinomi, tad šie imunosupresuoti pacientai turėtų būti stebimi, taikant nacionaliniu mastu patvirtintus stebėsenos protokolus.
- Atidi stebėsena po skiepų svarbi renkant duomenis apie šalutinius vakcinos poveikius, vėžio gydymo ar COVID-19 ligos komplikacijas ir pan.
- Pasiskiepijus nuo COVID-19, infekcijos kontrolės priemonės išlieka aktualios. Svarbu laikytis higienos reikalavimų, vengti intensyvių kontaktų, dėvėti apsauginę kaukę.
