Sergančiųjų vėžiu mastas Lietuvoje kaip ir kitose šalyse auga ir, teigiama, toliau tik didės. Nacionalinio vėžio instituto (NVI) vadovo dr. Valdo Pečeliūno aiškinimu, tą labiausiai nulemia kelios priežastys.
„Yra tokia problema, kad niekada negalime deklaruoti, kad liga jau yra išgydyta, dėl to naudojame tokį terminą „praktiškai išgydytas“. Pavyzdžiui, praeina kokių 10 metų po ūminės leukemijos gydymo, mes sakome, tikimybė, kad liga sugrįš yra 0,1 proc., taigi sakome, kad žmogus praktiškai išgydytas. Dėl to šiuo metu labai reikšmingai auga gyvenančių su vėžio diagnoze žmonių skaičius“, – sakė jis „Žinių radijo“ laidoje „Mokslas suprantamai“.
Kodėl taip sparčiai daugėja vėžio atvejų?
Pasak jo, viena to priežasčių – populiacija tampa vyresnė, tai yra ta žmonų karta, kuri buvo labai skaitlinga, šiuo metu po truputį pasiekia 60–70 metus, ir šioje amžiaus grupėje navikų kiekis didėja.
„Nors bendras gyventojų skaičius mažėja, tų, kurie yra 65 m. ir vyresni, didėja, nes šį amžių pasiekia ta žmonių grupė, kuri buvo labai gausi.
Vėžys blogąją prasme yra demokratiška liga – visi esame kandidatai susirgti.
Antras ir dar labiau auginantis žmonių, gyvenančių su vėžiu, kiekį veiksnys yra gerėjantys gydymo rezultatai. Skamba paradoksaliai, visi norėtume, kad vėžį išgydytų, bet yra tas momentas, jog žmonių, kurie turi vėžį, gyvena su juo (kai kuriais atvejais vėžys tampa lėtine būkle ir gali būti kontroliuojamas visą gyvenimą), kiekis labai didėja“, – kalbėjo NVI vadovas.
Jis pridūrė, kad šiuo metu Lietuvoje su vėžio diagnoze gyvena virš 120 tūkst. žmonių. Tuo metu žmonių, kurie gauna gydymą dėl vėžinių susirgimų, per 6 metus padidėjo 50 proc.
Visi kandidatai susirgti
Prognozuojama, kad kas antras žmogus per gyvenimą susirgs vėžiu, o su amžiumi ta rizika tik didėja.
„Vidutinis sveikas 60-metis turi apie 160 milijardų ląstelių su onkogeninėmis mutacijomis, tai apytiksliai organizme apie 160 gramų medžiagos, kuri yra onkogeninės mutacijos“, – pastebėjo V. Pečeliūnas.
Jo aiškinimu, vidutinis tipinis pacientas būtų daugiau mažiau sulaukęs 70 metų, tačiau serga tiek kūdikiai, tiek šimtamečių.
„Vėžių yra įvairiausių – nuo tų, kurių gydyti niekada nereikia, iki tokių agresyvių, kur kelios dienos gali būti lemiamos. Dalis vėžių, deja, jau iš karto diagnozės metu matome, kad neturime būdų jį išgydyti, dalis yra agresyvesni, dalis lėtesni. Bet tai blogąją prasme demokratiška liga – visi esame kandidatai“, – konstatavo pašnekovas.
Kodėl išsivysto vėžys?
Aiškindamas, kokia gi yra esminė priežastis, kodėl ima vystytis vėžys, gydytojas teigė, kad visais atvejais tai yra genetinės priežastys, tačiau svarbios ne vien jos.
„Ląstelių, kurios turi genetinius pokyčius, kurie gali būti siejami su vėžio išsivystymu, visi jų turime, su amžiumi jų kiekis didėja ir didėja. Kas papildomai prisideda?
Labai svarbus dalykas yra imuniniai kontrolės mechanizmai, kaip ta ląstelė tiek pakinta, kad pradeda daugintis ir ją jau vadiname vėžine, dažniausiai pasikeičia tam tikros jos savybės ir imuninė sistema ją geba atpažinti. Tad svarbūs visi veiksniai, kurie neigiamai paveikia imuninę sistemą.
Kita vertus, yra toks niuansas, mes daugiau turime ligonių, kurie turi pernelyg stiprias imunines reakcijas nei per silpnas. Bet kaip apie neigiamus veiksnius galime kalbėti apie ilgalaikį stresą, miego sutrikimus, režimo trūkumus, vaistus, kurie slopina imuninę sistemą. Jei imuninė sistema tuo metu turi mažesnį budrumą, dalis vėžinių ląstelių gali likti nepastebėtos, pradėti proliferuoti, vėliau jau dažnai būna taip, kad apsaugo naviką nuo imuninių atakų“, – kalbėjo V. Pečeliūnas.
Jis atkreipė dėmesį ir į kitą svarbų dalyką – uždegimines reakcijas organizme, kurios iš esmės labai stipriai siejamos kaip turinčios potencialą užvesti mechanizmą vėžiui išsivystyti.
„Reiškia, ne tik turime turėti pažaidą, bet papildomus veiksnius, pavyzdžiui, taršos mikrodalelių koncentracija ore reikšmingai didina plaučių vėžio išsivystymo riziką. Tai yra vadinami nerūkantys pacientai su plaučių vėžiu. Mikrodalelės didžiąją dalimi sukelia uždegimą plaučiuose“, – kalbėjo NVI vadovas.
Jis atkreipė dėmesį ir į naują problemą, kuriai reikės ieškoti būdų išspręsti: „Visi mechanizmai, kurie jau yra įrodyti ir veikia ląstelių atsinaujinimą ir regeneraciją, didina vėžinių susirgimų riziką.“
Kada vėžį įveiks medicina?
Pašnekovas patikino, kad mokslo pažanga kovojant su vėžiu neįtikėtina, tad gali ateiti ir tokia diena, kai galbūt pakaks išties vien išgerti kažkokio stebuklingo vaisto tabletę.
„Žiūrint nuo 2000 metų, kiek padidėjo publikacijų skaičius vienos ar kitos onkologinės ligos tematika, tai yra eksponentinis augimas. Ir realiame gyvenime tą gydytojai jaučia, labai daug ateina metodų ir galiu tvirtai pasakyti, kad ligų, kurias galime išgydyti ir kontroliuoti ar kurios gali virsti lėtinėmis skaičius didės.
Bijau prognozuoti, ar turėsime universalią piliulę, kad galėtume įveikti visus navikus, bet galimybės paskutinius 10 metų labai sparčiai augo ir nėra jokių prielaidų, kad jos mažėtų. Kiekviena praėjusi diena mėnuo didina mokslo galimybes kovoti su vėžiu. Mokslas žengia į priekį labai tvirtai“, – pastebėjo V. Pečeliūnas.
Didelė problema – naujų vaistų prieinamumas
NVI vadovas kartu palygino situaciją Lietuvoje ir kitose šalyse. Jis teigė, kas pasitempti yra kur, tačiau viskas nėra taip blogai.
„Ta padėtis nėra gera, bet nėra ir bloga. Kur atrodome gana gerai, tai ypač ankstyvos vėžio prevencijos programos, turiu omenyje teisinę reguliaciją, finansavimą, įdiegtas programas, europiniame kontekste tie komponentai Lietuvoje atrodo visiškai tvarkingai, tik gal problema, kad žmonių dalyvavimas nepakankamas. Tai yra klausimas, kurį reikia išspręsti“, – pastebėjo jis.
Gydytojo teigimu, prevencinių programų viešinimas turėtų būti geresnis: „Prisipažinsiu, kažkaip tų reklamų praktiškai nematau, labai fragmentiškai. Labai svarbu akcentuoti, kokia nauda, nes žmones labai dažnai stabdo baimė, o gal kažką suras, gal aš geriau užsimerksiu. Yra ta taktika, tai gyvas dalykas, bet reikia paaiškinti naudas ir privalumus, kaip tai gali realiai pakeisti gyvenimą kai kuriems žmonėms.“
Pasak jo, žiūrint į pagrindinius rizikos veiksnus, Lietuva yra viduryje tarp Europos šalių. „Galbūt alkoholio vartojimas pas mus yra problema, bet antsvorį turinčių žmonių, rūkančiųjų proporcija yra vidutinė, rūkymo reguliacija yra griežta. Suprantu, kad gal viešai nėra daug kalbama, bet daugelis priemonių, kurios priklauso nuo valdžios, yra įdiegtos.
Bet kur galbūt aštriausia dalykas – tai naujausių vaistų prieinamumas. Tai labai gili problema ir kažkokios labai didelės teigiamos dinamikos, kad keisis situacija, nėra“, – apgailestavo jis.
NVI vadovas tvirtino, kas čia daug kas atsiremia į finansus: „Galima diskutuoti, kad galbūt vertinimo tvarka stringa, bet jei būtų daugiau resursų nukreipta į vertinimą, greičiausiai tai irgi pagreitintų vaistų vertinimo procesą. Bet kokiu atveju situacija yra apmaudžiai negera. Tikrai turėtume pasitempti, juo labiau kad mus lenkia jau ir paskutinės šalys, kurias mes kažkada lenkėme.“
Situacija dėl eilių tik gerės
Pašnekovas kartu pasidžiaugė, kad paslaugų prieinamumas yra didinamas
„Suprantu, kad visuomenėje dar įsišaknijusi nuomonė, kad eilės yra didžiulės ir paslaugos neprieinamos, bet šiemet atsirado realūs pokyčiai, kurie, tikiuosi, per ateinančius metus dvejus ypač onkologijos srityje padarys pokytį.
Atsirado tam tikri ligonių kasų mechanizmai, kurie mažina ribojimus ir kai kur juos net panaikina. Tai jei turėdavome valstybės užsakymą, kvotas, sutartines sumas, jas viršijus nebūdavai užtikrintas, kad gausi apmokėjimą, visaip būdavo. Tad tavo interesas ir motyvacija investuoti, plėsti paslaugas buvo komplikuota, tai šie dalykai turi labai teigiamus pokyčius daugumai įstaigų.
Taip pat vėžio srityje labai inovatyvūs sprendimai priimti dėl atvejo vadybininkų, buvo pilotinis projektas, labai tikimės, kad jis jau šių metų viduryje taps nebe pilotiniu ir bus sukurtas finansavimo mechanizmas, nes atvejo vadybininkai neabejotinai gerina ir prieinamumą, ir kokybę gerinantis veiksnys. Taip pat galų gale atsirado psichologo paslaugos finansavimas. Tai yra teigiamų pokyčių, nėra vien juodos spalvos“, – tvirtino V. Pečeliūnas.
Kartu jis įspėjo, kad finansavimo šiai sričiai reikės vis daugiau: „Kadangi visuomenė senėja – žmonės tiek ilgiau gyvena, tiek gimstamumas ženkliai mažėja, atitinkamai žmonių proporcija, kurie sirgs vėžiu, didės.
Taip automatiškai turės didėti ir finansavimas, valstybės išleidžiamų pinigų dalis. Yra didžiulis nerimas daugelyje pasaulio šalių, kaip reikės finansuoti.“
