Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija, grupė sudaryta Prezidento Gitano Nausėdos iniciatyva ir sieks keisti įstatyminę bazę, pritaikant kitų šalių patirtį, analizuos, kokios pagalbos reikia medikams, kuriems tenka ypatingai sunkus uždavinys kalbėti apie donorystę su pacientų artimaisiais.
Taip pat daugiau dėmesio ketinama skirti žmonių informuotumo didinimui, organizuojant renginius, paskaitas, diskusijas ir kita. Sveikatos ministro įsakymu sudaryta darbo grupė darbą pradės artimiausiu metu, jai pirmininkaus sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė.
Grupėje dirbs Prezidentūros, Vyriausybės, Sveikatos apsaugos ministerijos, Nacionalinio transplantacijos biuro ir kitų įstaigų atstovai, medikai, taip pat asociacijos „Gyvastis“ nariai bendradarbiaus inicijuojant naujoves transplantacijos ir donorystės srityje.
Prezidentas G. Nausėda ministerijos pranešime pažymi, kad nors pritariančių donorystės idėjai ir turinčių donoro kortelę daugėja, organų donorystės ir transplantacijos rodikliai negerėja jau daugybę metų.
„Būtina atsižvelgti į Europos Sąjungos rekomendacijas, aiškintis priežastis, dėl kurių kasmet nesulaukę donoro miršta dešimtys žmonių, dar pusantro tūkstančio negali visavertiškai gyventi. Situaciją reikia keisti valstybės politikos mastu, todėl Prezidentūra pakvietė atsakingas institucijas kartu imtis darbų, kad visuomenė pajustų akivaizdžius pokyčius“, – teigia G. Nausėda.
Nacionalinio transplantacijos biuro duomenimis, pagrindinės priežastys, dėl kurių atsisakoma donorystės – mirusiojo valios nežinojimas, netikėjimas gydytojais, kūno sužalojimo baimė, taip pat patirtas šokas netekus artimojo. Dalis žmonių, praėjus laikui po artimojo netekties, pakeistų nuomonę ir sutiktų organus paaukoti.
Šiuo metu visi pritariantys donorystei ir savanoriškai, neatlygintinai sutinkantys po savo mirties dovanoti organus ir audinius transplantacijai, savo valią gali išreikšti užpildę sutikimą
