Pasiteiravus, ar galima sieti didesnius infarktų skaičius galima sieti su karantinu kaip tokiu, galbūt su tuo, kad žmonės bijojo kreiptis ar neturėjo galimybių tą daryti, ministras sutiko ne pirmą kartą girdintis tokius nuogąstavimus.
„Yra toks nuogąstavimas, bet bent iš skaičių, kuriuos turime, tos statistikos, kuri yra prieinama, nematome, kad būtų kažkoks didelis iškritimas iš metinio vidurkio“, – teigė ministras.
Ministras sutiko, kad galėjo taip būti, kad kažkas galėjo nesikreipti iš baimės.
„Man pačiam teko stebėti ir reportažus ir kitų šalių, kur net onkologiniai pacientai bijodavo, privengdavo, nors paslaugos nebuvo sustabdytos. Tad dalis, matyt, vengė bijodami ateiti, kreiptis pagalbos. Bet nemanau, kad dėl infarkto patys žmonės būtų bijoję kreiptis. Nes tokiu atveju žmogus pats nelabai sprendžia, kreiptis ar ne, nes kai žmogus tokios būklės ir taip sutrinka sveikata, paprastai jau artimieji kviečia pagalbą ir asmuo vežamas į klasterinę ligoninę.
Kitos širdies ligos – jau kita diskusija, kiek jos gali palaukti. Bet infarkto ir insulto tikrai nekentės. Anksčiau turėdavome tokių pastebėjimų, kad į rajonų ligonines būdavo priguldoma ambulatorinių infarktų, kurie nėra infarktai, o žmogui galva pasvaigsta dėl kraujotakos sutrikimų, bet tai nėra ekstrinės būklės.“, – sakė A. Veryga.
Portalas tv3.lt primena, kad gegužės pradžioje VUL Santaros klinikų Neurologijos centro vyresnysis gydytojas prof. Dalius Jatužis atkreipęs dėmesį į tokią tendenciją, kad išsigandę koronaviruso pacientai išties ėmė nebesikreipti pagalbos.
„Žmonės tiek įsibaiminę viruso ir linkę likti namuose net tada, kai privalėtų patekti į gydymo įstaigą. Taip jie sugeba ir lengvesnį insultą ar infarktą „pravaikščioti“ ar kažkokiu būdu iškęsti namie. Tai – visuotinė problema, apie kurią kalba visas pasaulis, bet kartu labai ydingas dalykas“, – tuomet kalbėjo neurologas.
