Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pakeitimo projektu siūloma Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui suteikti daugiau įgaliojimų kontroliuoti ir blokuoti rūkalų bei alkoholio nuotolinę prekybą, kai ji vykdoma iš kitų šalių, nors yra aiškiai pritaikyta Lietuvos rinkai.
Toks ribojimas Vytauto Kernagio iniciatyva siūlomas prekybininkams bandant apeiti dabartinį draudimą stipriuosius gėrimus ar rūkalus parduoti nepilnamečiams bei prekiauti e. cigaretėmis su skoniais.
Nemato ilgalaikės strategijos
Pristačiusi Seimo Sveikatos reikalų komiteto išvadą dėl minimo projekto į tai parlamentarė M. Danielė kvietė pažvelgti plačiau.
„Tai, ką matome dabar Seime, yra pavienės iniciatyvos be jokio strateginio mąstymo. Tai reiškia, kad apskritai Lietuvoje turime kas trečią rūkantį gyventoją. Ši statistika nesikeičia jau 20 metų ir, tiesą sakant, rūkymo priklausomybė niekam nei įdomi, nei aktuali. Visą šį suaktualinimą sukėlė naujo rūkymo reiškinio atsiradimas, kada pradėjo keistis vartojimo įpročiai ir atsirado įrenginiai nikotinui pasisavinti, atskiri produktai nuo tabako“, – kalbėjo Laisvės partijos narė.
Ji tvirtino, kad Lietuva labai ilgai delsė sureguliuoti šiuos produktus, geras žingsnis bent tai, kad įstatymai dėl licencijavimo prieš metus buvo įteisinti.
„Bet dėl to, kad buvo uždelsta, labai daug elektroninių nikotino pasisavinimo produktų pateko į nepilnamečių rankas. Ir mes turime savotišką sprogimą – didelį skaičių jaunų žmonių, kurie itin susidomėjo šiai nikotino įrenginiais ir dabar jau problema yra ne nepilnamečių rūkymas, o jų naudojimasis nikotino pasisavinimo įrenginiais“, – kalbėjo M. Danielė.
Dešimtmetį apsimesime, kad naujojo rūkymo nėra?
Pasak jos, be licencijavimo jokių kitų strateginių sprendimų priimta nebuvo: „Šiandien komitetuose svarstome nacionalinę darbotvarkę, kurioje apskritai tik 20 proc., tai yra vos keli puslapiai, yra skirti rūkymo klausimui. Ši darbotvarkė yra iki 2035 m. ir joje naujasis rūkymas, tai yra visi šie elektroniniai įrenginiai, kaitinamasis tabakas, kurį rūko ir Seimo nariai, yra net neminimi. Tai reiškia, kad daugiau nei dešimtmetį mes vis dar žadame apsimesti, kad jokio naujojo rūkymo nėra.“
Seimo narė tvirtino, kad taip pat nėra jokios strategijos, ką daryti su senuoju rūkymu.
„Tai reiškia, kad yra žmonės, kurie šiuo metu domisi įrenginiais ir juos perka ir yra žmonės, kurie toliau rūko papirosus arba paprastąsias cigaretes ir tai yra net skirtingų kartų atstovai. (...) Todėl turime kelti klausimus, tiek kaip įgyvendinsime draudimą parduoti įrenginius nepilnamečiams.
Uždraudėme skonius, matome, kad susidomėjimas nemažėja, kaip užtikrinsime, kad ta prekė taptų nepatraukli jaunimui, kaip edukuosime juos, kaip sudarysime sąlygas suaugusiesiems, kurie nori atsisakyti tabako ir pereiti prie mažiau žalingų alternatyvų, kaip jiems užtikrinsime informaciją ir prieinamumą prie šių produktų tuo metu neskatindami jaunimo susidomėjimo ar per didelio susidomėjimo šiais naujais produktais?“ – vardijo laisvietė.
Draudimai teikia dar didesnę žalą
Ji taip pat klausė, kas bus daroma su rūkančiais tabaką, kaip jie bus skatinami mesti rūkymą, kokia bus paslaugų aprėptis ir investicijos. M. Danielė teigė, kad nėra atsakymų į šiuos klausimus.
„20 metų turime nekintantį rūkančių žmonių skaičių ir neturime jokių sprendimų. Mes keliame akcizą ir pasakojame apie tabako keliamą žalą. Akivaizdu, kad neturime jokio strateginio plano, kaip gyvensime toliau. O šiandien vien matome pavienius sprendimus.
O neproporcingi draudimai didina produktų žalą ir nuo jos nukenčia vos daugiau žmonių. Tad jau matome šiandien skonių draudimo pasekmes, kai nėra užtikrinama produktų kokybė ir vis daugiau atsitinka nelaimingų atvejų tarp jaunų žmonių“, – aiškino Seimo narė.
Ji pridūrė, kad reikia sėsti ir galvoti, kaip spręsti šią problemą, o ne „piarintis paprastais elementariais draudimais po draudimo“.
Alina pakraupusi dėl vaikų priklausomybės el. cigaretėms: „Pliušiniam meškine radau gal kokį 100 buteliukų nuo skysčių“:
Veryga: blefas, kad mažiau pavojingi produktai
Į tribūną savo pozicijos išdėstyti atėjęs eksministras Aurelijus Veryga iškart sureagavo į kolegės žodžius ir sakė „atėjęs pasipiarinti“.
„Miela kolege, aš nežinau, kur jūs praleidote paskutinius keliolika metų ir kaip jūs taip pro jūsų akis prasprūdo tai, kad Pasaulio sveikatos organizacija yra parengusi tokią Tabako kontrolės pagrindų konvenciją, kurią Lietuva yra ratifikavusi, jau pritaikiusi tam tikras priemones.
Nežinau, iš kur jūs iš viso ištraukėte, kad nėra jokių strategijų, niekas „nedaro“ mokslo. Jūs pagooglinkit, rasite ir Lietuvą, ir tyrimus apie tabaką, rasit informaciją, kaip gydyti tabako priklausomybę ir t.t. Lietuva turi priemones, skirtas tabako priklausomybei gydyti ir tai nėra elektronkės, iqosai, dar kažkoks pakaitalas, kuris yra strateginis tabako pramonės atsakas į šią konvenciją. Tabako pramonė buvo „pridėjusi į kelnes“, kai šalys masiškai ratifikavo šią konvenciją ir buvo susitaikiusios, kad, ko gero, šį verslą reikės užbaigti.
Bet atsirado kažkokių elektroninių reikalų, marmalų ir jie sukūrė naują strategiją, kurią jūs įgarsinat komitete netingėdama kiekviename posėdyje, kad tai, suprask, yra mažiau pavojingi produktai. Tai, gerbiama kolege, jūs juos reklamuojate. Šių produktų žalą užtruks įrodyti dešimtmečius, kiek užtruko įrodinėti tabako produktų žalą. Tai, ką šneka tabako gamintojai, yra blefas ir spekuliacijos mokslu“, – dėstė A. Veryga.
Ciniškas verslo išsidirbinėjimas
Jis pabrėžė, kad strategija šiuo metu yra, priklausomybių centrai teikia pagalbą metantiems rūkyti, yra nikotino pakaitinė terapija: „Jos priemones galima įsigyti vaistinėse, o ne eko dūmų šmūmų parduotuvėse, kur nėra nei dozuotė aiški, tie produktai nėra nei rekomenduojami, nei siūlomi kaip pagalba metantiems rūkyti. Tai yra išsidirbinėjimas.“
Seimo narys teigė esantis kaip reikiant nustebęs ir tam tikra prasme pasimetęs dėl tokio verslo įžūlumo nesilaikant valstybės įstatymų.
„Tai toks ciniškas šio verslo išsidirbinėjimas ir įstatymų ignoravimas, kai įmonė, kuri veikia Lietuvoje, perregistravo kažkur kitoje valstybėje ir pardavinėja tą patį šlamštą vaikams ir kam nori. Tai šiandien teikiamas projektas yra minimumas, ką higienos sumetimais reiktų padaryti. Žinoma, kad visų problemų neišspręs ir reikės ieškoti daugiau priemonių. Bet reikia suteikti valstybinėms institucijoms galimybes ir teises, bent ką jos gali daryti“, – kalbėjo A. Veryga ir paragino neužkibti ant kabliuko – kalbų apie mažesnes žalas, mat tą dar reikia įrodyti.
