Diskusijos apie tai, kas – pediatrai ar šeimos gydytojai – turėtų rūpintis vaikų sveikata pirminiame lygyje, verda jau ne vienus metus. Dabar gimus vaikui jį užregistruoti galima tiek pas šeimos gydytoją, tiek vaikų ligų gydytoją.
Visgi Lietuva pasirinko vystyti vadinamąjį grynąjį šeimos gydytojo modelį, todėl iki 2027 m. pediatrų turėtų nebelikti. Numatyta, kad norintieji toliau dirbti pirminėje grandyje turėtų persikvalifikuoti į šeimos gydytojus arba pasirinkti darbą kaip konsultantams antriniame lygyje.
Vaikų daugėja, o pediatrų atsisakome?
Vis tik tokį kelią laimina ne visi. Štai Vilniaus miesto tarybos narys prof. Saulius Čaplinskas neseniai pasidalino ir savivaldybės tarybos posėdyje pagarsintais nuogąstavimais, kas bus su vaikų gydytojais.
„Išreiškėme susirūpinimą dėl Vilniaus miesto vaikų sveikatos ir planuojamų sveikatos reformos sprendimų, susijusių su vaikams teikiamomis paslaugomis pirminiame lygyje, kuriais numatoma pirminėje asmens sveikatos priežiūroje atsisakyti vaikų ligų gydytojo (pediatro).
Vietoj jo nacionalinės sveikatos reformos planuotojai numatė papildyti šeimos gydytojo komandą kitais specialistais. Priminsiu, kad šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybės poliklinikose 50 145 vaikams (65 proc. nuo visų prirašytų vaikų) pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikia vaikų ligų gydytojai, kurie pagal savo medicinos normą ir įgytas žinias užtikrina vaikų profilaktinius patikrinimus, vaikų ligų prevenciją, diagnostiką ir gydymą pirminiame lygyje“, – dalinosi jis socialiniame tinkle.
Be to, jis teigė, kad Vilniaus mieste vaikų skaičius nuolat didėja – per pastaruosius penkerius metus jis išaugęs 18,3 proc.
„Neabejotinai dėl to didėja ir vaikų sveikatos priežiūros paslaugų poreikis. Oficialiais duomenimis, stebimas vaikų ligotumo ir sergamumo kai kuriomis ligomis didėjimas, eilės pas specialistus bei skubios pagalbos skyriuose.
Prie šių problemų valdymo, pastaruoju metu reikšmingai prisideda gydymo įstaigose dirbantys pediatrai, todėl SAM numatomi jų veiklos ribojimai ateityje, manau, gali stipriai pabloginti esamą situaciją Vilniaus mieste. Neabejoju, jog specialistų draugijos pasakytų, kad ir visoje Lietuvoje“, – konstatavo užkrečiamųjų ligų specialistas.
Pateikė rezoliuciją prašydami leisti dirbti ir vaikų gydytojams
Pasak S. Čaplinsko, atrodo nesuprantama, kam turint vaikų sveikatos paslaugų poreikio padidėjimą ir gerai teikiamas gydytojų pediatrų paslaugas Vilniaus mieste, riboti jų darbą ir taip apsunkinti vaikų sveikatos priežiūros prieinamumą.
„Žinoma, kai kas sako, kad vaikus gydyti gali ir šeimos gydytojai. Taip, gali ir tegul gydo. Bet elementari logika sako, kad vienas kitam neprieštarauja. Tegul dirba ir tie, ir tie.
Daugybė neatsakytų sveikatos reformos klausimų, nėra pateikta argumentų dėl pediatrų, todėl Vilniaus miesto taryba savo rezoliucijoje pasiūlė savivaldybės administracijai bendradarbiauti su sveikatos apsaugos ministerija sprendžiant Vilniaus savivaldybės sveikatos centruose pirminės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo klausimą, sudarant sąlygas dirbti vaikų ligų gydytojams, o nesant tokios galimybės arba tėvams pageidaujant – šeimos gydytojams“, – dėstė jis.
„Žinoma, kai kas sako, kad vaikus gydyti gali ir šeimos gydytojai. Taip, gali ir tegul gydo. Bet elementari logika sako, kad vienas kitam neprieštarauja. Tegul dirba ir tie, ir tie“, – svarstė S. Čaplinskas.
Kartu jis pasidalino oficialiais duomenimis, pagal kuriuos daugelyje ES valstybių pirminės sveikatos paslaugos vaikams teikiamos pagal vadinamąjį pediatrinį modelį (kai vaikus iki 18 m. pirminėje sveikatos priežiūroje gydo tik pediatrai) ir mišrų modelį (kai vaikus gydo arba pediatrai, arba šeimos gydytojai).
„Vadinasi, čia nacionalinės politikos formuotojai vėl išbėgo prieš traukinį ir panašu, kad ne Lietuvos pediatrų ir vaikų tėvelių pasirinkimo naudai“, – svarstė S. Čaplinskas.
Vylėsi, kad ministras ištaisys klaidą
Savo ruožtu Lietuvos pediatrų draugijos pirmininkas prof. Vaidotas Urbonas pasakojo dar sausio pradžioje susitikęs su ministru Arūnu Dulkiu bei jo komanda ir sulaukęs gerų žinių. Gydytojas vylėsi, kad klaida nebeleisti dirbti vaikų gydytojams bus ištaisyta ir paliktas dabar esantis miršus modelis.
„Ministras nėra kategoriškas, yra įsakymas, kurį galima keisti. Yra popierius, kurį jis pasirašė, bet tai buvo inicijuota žmogaus, kurio nebėra ministerijoje. Sutinkama, kad turėtų būti tolimesnė diskusija ir su šeimos gydytojais. Manau, kad ta klaida bus ištaisyta, ministras geranoriškai pasižiūrėjo į šį reikalą“, – naujienų portalui tv3.lt tvirtino jis.
Pasak V. Urbono, į pediatrų išdėstytus argumentus nebuvo išsakytas nė vienas kontrargumentas, kodėl reikėtų keisti dabar Lietuvoje esančią tvarką.
„Noriu priminti, kad turime mišrų modelį, kuris yra daugelyje Europos šalių, kai tiek šeimos gydytojai, tiek pediatrai gali prižiūrėti vaikus pirminėje grandyje. Tai ar dabar yra kažkokie ekonominiai argumentai ar klinikiniai įrodymai, kad bus geresnė vaikų priežiūra, ar socialiniai argumentai, jog patys žmonės to norėtų?
Priešingai – prieš 5 m. mūsų užsakyta apklausa parodė, kad virš 70 proc. apklaustųjų būtų už tai, kad vaiko priežiūrai mieliau rinktųsi vaikų gydytoją. Tuo metu Europos Komisijos užsakymu atlikto trejų metų trukmės tyrimo išvados aiškios – nėra jokių įrodymų, kad modelis, kurį dabar norima pasirinkti, būtų efektyvesnis, pigesnis. Tai klausimas, kodėl Lietuva turi į tai investuoti“, – svarstė vaikų ligų gydytojas.
Mažėja nutukimo, didesnės vakcinacijos apimtys
V. Urbono tvirtinimu, nuo pat pradžių buvo sprendimas klaidingas rinktis gryną šeimos medicinos modelį: „1995 m. nusprendė, kad turi būti toks modelis, tai atsirado daug mokslinių įrodymų, daug kas pasikeitė. Tai nėra ekonomiškas modelis, ypač dabartiniu laiku, kai medicina taip specializuojasi.
Nemanyčiau, kad Nyderlandai yra atsilikusi valstybė, bet jie kaip tik keičia modelį, į kurį mes dabar einame. 80 metų turėję šeimos gydytojo modelį 2030 m. jie visiškai planuoja pereiti prie to, ką mes dar turime.“
Pašnekovas akcentavo, kad moksliškai įrodyta, jog pediatrams užsiimant vaikų sveikatos priežiūra pasiekiami geresni rezultatai.
„Labiausiai skaudu ne dėl pačių pediatrų, o vaikų, mes remiamės mokslu, kuris sako, kad jei vaikus prižiūri vaikų ligų gydytojas, vakcinacijos apimtys yra didesnės, psichotropinių medžiagų skiriama mažiau, nutukimo mažiau. Ką dabar turime – nutukimo daugėja, vakcinacijos apimtys mažėja. Priežasčių aišku, daug, bet viena jų yra vaikų gydytojų stoka. Atsimenu, ir pats kai dirbau, ateina vaikas, tu bendrauji, įkalbinėji tėvus, kodėl reikia skiepytis, užmezgi ryšį.
Mes jokiu būdu ne prieš šeimos gydytojus, bet leiskime žmonėms rinktis. Jei bus geras šeimos gydytojas, prisirašys pas jį, jei geras vaikų gydytojas, rinksis jį. Mažame miestelyje, kur sunku išlaikyti pediatrą, mažai vaikų, natūralu, bus šeimos gydytojas“, – kalbėjo V. Urbonas.
Šeimos gydytojas visada gali pasitarti su pediatru
Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacija vadovas prof. Julius Kalibatas priminė, kad ši pertvarka pradėta dar prieš daugiau nei 30 metų ir dabar ją tik ruošiamasi užbaigti.
„Buvo pasirinktas šeimos medicinos modelis, kur būtent šeimos gydytojas vykdo tas funkcijas pirminėje grandyje, kurios anksčiau priklausė pediatrui, būdavo dar poliklinikos chirurgai, akušeriai ginekologai ir t.t.
Visas šias funkcijas turėjo perimti šeimos gydytojas ir pagal paruoštas rezidentūros programas šie gydytojai praktiškai turėjo vaikus gydyti nuo gimimo, atlikti ir tam tikras ambulatorines chirurgines operacijas, prižiūrėti nėščias moteris, jei nėra jokios nėštumo patologijos.
Bet kadangi buvo didelis perteklius apylinkės pediatrų, terapeutų, lygiagrečiai paruoštos programos, kad reikia juos perkvalifikuoti į šeimos gydytojus, tuo metu vadintais bendrosios praktikos gydytojais. Kursai vyko labai ilgą laiką, bet vis tiek pasiliko pediatrai, poliklinikos pradėjo kurti antrinę pediatrinę grandį“, – kalbėjo profesorius.
Jis teigė, kad daugelyje poliklinikų šeimos gydytojo modelis yra grynas, bet kai kuriose pirminės sveikatos priežiūros gydymo įstaigose yra įdarbinti ir pediatrai, kurie iš esmės atlieka šeimos gydytojo darbą.
„Manyčiau, kad perspektyvoje pediatrai turi teikti savo lygio paslaugas, o pirminio lygio sveikatos priežiūros paslaugas, kalbu apie skiepus, sveikų vaikų priežiūrą, viršutinių kvėpavimo takų susirgimus.
Jei yra poreikis, šeimos gydytojas siunčia vaiką konsultacijoms į antrinį lygį. Kai kur privačios įstaigos yra įdarbinusios pediatrus, kurie atlieka ir pirminę sveikatos priežiūrą, ir dirba kaip konsultantai, užsiima sudėtingesnių patologijų gydymu“, – kalbėjo J. Kalibatas.
Nereikia erzinti gydytojų
Jis priminė, kad iš idėjos grynasis šeimos medicinos modelis turėtų veikti taip, kad šeimos gydytojas spręs 80 proc. sveikatos problemų, o antrinei ir tretinei grandims liks 20 proc.
„Toks modelis efektyviai veikia ir ekonomiškai save pateisina. Pas mus jis dar neišgrynintas, bet einame to link“, – pridūrė gydytojas.
Kita vertus, kalbėdamas apie galimą įsakymo atšaukimą ir leidimą vaikų gydytojams likti pirminėje grandyje, pašnekovas sutiko, kad laikas yra sudėtingas.
Mano nuomone, kol yra gydytojų trūkumas, nereikia jų erzinti – tegu dirba, kur dar yra pediatrai pirminėje grandyje. Jei įstaiga sugeba išsimokėti algas, tegu dirba“, – konstatavo J. Kalibatas.
„Be abejo, tai būtų politinis sprendimas. Apie trečdalis gydytojų praktiškai yra pensinio ar priešpensinio amžiaus, o gydytojų ženkliai trūksta. Mūsų organizacija paskaičiavo, kad nežiūrint to, jog priėmimas į medicinos studijas padidintas, 2030 metais šeimos gydytojų trūkumas gali būti 200 ir daugiau.
Tad suprantu, kad nereikia erzinti gydytojų, nereikia jiems kelti kažkokių reikalavimų, nes jie spjaus į viską ir išeis į pensiją. Mano nuomone, kol yra gydytojų trūkumas, nereikia jų erzinti – tegu dirba, kur dar yra pediatrai pirminėje grandyje. Jei įstaiga sugeba išsimokėti algas, tegu dirba“, – konstatavo J. Kalibatas.
SAM: planas nesikeičia, tačiau pediatrus išgirdo
SAM portalui tv3.lt patvirtino, kad planas nesikeičia. Nurodoma, kad siekiant stiprinti šeimos gydytojo instituciją, nuo 2027 m. sausio 1 d. šeimos gydytojo komandą sudarys šeimos gydytojas ir jo komandos nariai: slaugytojas, akušeris, gyvensenos medicinos specialistas, kineziterapeutas, socialinis darbuotojas, atvejo vadybininkas ir apylinkės administratorius.
„Šiuo metu šeimos gydytojo komandoje esantys vidaus ligų gydytojai ir vaikų ligų gydytojai galės dirbti kaip specialistai tame pačiame sveikatos centre arba įgyti antrą profesinę kvalifikaciją“, – nurodoma atsiųstame atsakyme.
Tiesa, kartu pažymima, kad atsižvelgdama į gaunamus Lietuvos pediatrų draugijos siūlymus, ministerija pakeitė Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašą:
„Nustatyta, kad nuo 2027 m. šeimos gydytojas esant poreikiui galės pasitelkti vaikų ligų gydytojus bei gydytojus akušerius ginekologus, kurie sveikatos priežiūros paslaugas teiks pagal savo medicinos normas šeimos gydytojo kompetencijos ribose.“
Patvirtinusi, kad sausio 9 d. ministerijoje įvyko Lietuvos pediatrų draugijos ir universitetų atstovų susitikimas, SAM teigė, kad sutarta toliau vystyti konstruktyvų bendradarbiavimą ir organizuoti diskusiją su universitetų ir pediatrų draugijos atstovais.
Kad JU kuruojamos valstybines sveikatos paslaugomis nereiketu naudotis.
