Rinkimų nakties rezultatus ir svarbiausius įvykius kviečiame sekti kartu su naujienų portalu tv3.lt ir TV3 televizija.
Apie 20 val. 30 min. į štabą atvykęs I. Vėgėlė pasitiktas ovacijomis.
Į restoraną taip pat atvyko iš prezidento rinkimų pasitraukęs „valstietis“ Aurelijus Veryga, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis.
Ignas Vėgėlė tikisi patekti į antrąjį prezidento rinkimų turą
I. Vėgėlė šią akimirką nedrįso vertinti, ar bus palankūs rinkimų rezultatai, tačiau neatmetė, kad gali prireikti antrojo turo.
„Neskaičiuosim dabar. Aš siūlau palaukti pirmos ar antros valandos, kada turbūt jau bus aiški tendencija. <...> Ir tuomet bus aišku“, – teigė I. Vėgėlė.
I. Vėgėlė taip pat tikino, kad didelis aktyvumas rinkimuose yra „geras dalykas“ jam, nes tai rodo, jog žmonės nori permainų.
„Manau, kad tai yra geras dalykas, nes ateina balsuoti tie, kurie nori pasikeitimų. Aš reprezentuoju tuos pasikeitimus“, – sakė kandidatas į prezidentus.
Kandidatas mano, kad antrasis turas greičiausiai įvyks, o jame tikrai bus dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda.
„Viliuosi ir manau, kad Lietuva turės antrą rinkimų turą ir manau, jog jame spręsis likimas, kas valdys Lietuvą penkerius metus. Akivaizdu, kad į antrąjį turą išeis Gitanas Nausėda, kaip einantį pareigas prezidentą, nes jis turėjo didžiulius finansinius, žmogiškuosius resursus ir Prezidentūros, valstybinius resursus naudojo savo rinkiminėje kampanijoje“, – akcentavo jis.
Įvardijo, ką laiko sėkme rinkimuose
I. Vėgėlės didžiausia sėkme laiko rinkėjų dalytvavimą rinkimuose, kuris, VRK duomenimis, aktyviausias nuo 1997 metų. Ssekmadienį savo valią pareiškė 47,78 proc. rinkėjų. Dar 11,59 proc. jų balsavo iš anksto.
„Aš jau laikau patį dalyvavimą didžiausia sėkme. Pavyko uždegti žmones, pavyko įtikinti, kad galima padaryti turint labai mažą finansinį resursą, labai trumpą laiką, bet uždegti, įrodyti viziją turint tikrą programą. Jau dabar aš matau sėkmę“, – kalbėjo kandidatas.
„Jeigu jūs pastebėtumėte, kiek keitėsi politiniai sprendimai pastaruoju metu, aš girdžiu jau savo programos tam tikrus antspindžius. Ne viską, bet tam tikrus atspindžius. Ir jau tai yra didžiulė sėkmė“, – pridūrė jis.
Anot I. Vėgėlės, jei rinkimai jam susiklostytų nesėkmingai, pirmiausia jis laiką skirtų poilsiui.
„Toliau paatostoaučiau, pasiimčiau šiek tiek atostogų“, – sakė I. Vėgėlė.
Paklaustas, ar tos atostogos tęstųsi iki spalio – Seimo rinkimų – kandidatas į prezidentus patikslino: „Ne, atsipūsti užtektų poros savaičių, nes buvo intensyvu. O tada priimčiau sprnedimus. Tai priklausys nuo palaikymo, kokį aš gausiu rezultatą, kiek žmonių pasitiki manimi ir kaip aš galėčiau geriausiai pasiekti rezultatą – ar būdamas politiku, ar šalia politikos.“
Mano, kad antrame ture susirungtų su Gitanu Nausėda
Kandidatas į prezidentus Ignas Vėgėlė viliasi patekti į antrąjį šalies vadovo rinkimų turą ir jame susidurti su antrosios kadencijos poste siekiančiu Gitanu Nausėda.
„Aš beveik tikras, kad reiks antro turo – visos apklausos rodo, kad tokia yra tendencija“, – sekmadienį pasibaigus balsavimui prezidento rinkimuose ir referendume dėl pilietybės išsaugojimo LRT laidoje „Savaitė“ sakė I. Vėgėlė.
„Aš viliuosi (patekti į antrąjį turą – ELTA), dėl to, kad aš siūlau kitokios Lietuvos viziją. Siūlau Lietuvos, kuri žvelgia žmogui į akis, kuri rūpinasi žmogumi, kuri girdi žmogų, (viziją – ELTA)“, – tikino jis.
Klausiamas, kaip mano, kas galėtų būti jo konkurentas antrajame rinkimų ture, I. Vėgėlė įvardijo dabartinį prezidentą G. Nausėdą.
„Turbūt mažai kam kiltų abejonių, kad tai galėtų būti einantis pareigas prezidentas“, – aiškino advokatas.
„Jis turėjo labai didžiulius resursus – tiek ekonominius, tiek finansinius, tiek ir žmogiškuosius. Tuos resursus Gitanas Nausėda naudojo rinkimų kampanijai, mano supratimu, ir skundų rašyme – ir aš ne vienas, ir jūs, žurnalistai, stebėjotės tuo, ir politologai stebėjosi. Tačiau VRK iki šiol dar to skundo iki šiol neištyrė“, – anksčiau išreikštą kritiką prezidentui kartojo jis.
Dėl prezidento posto varžosi 8 kandidatai
Sekmadienį 20 val. baigėsi balsavimas prezidento rinkimuose ir referendume dėl pilietybės išsaugojimo.
Dėl šalies vadovo posto varžosi 8 kandidatai.
Antrosios kadencijos siekia Gitanas Nausėda, konservatoriai kelia premjerę Ingridą Šimonytę, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – Giedrimą Jeglinską, Laisvės partija – buvusį Konstitucinio Teismo (KT) pirmininką Dainių Žalimą, Darbo partija – savo lyderį Andrių Mazuronį.
Savarankiškai išsikėlė advokatas Ignas Vėgėlė, medikas Eduardas Vaitkus bei partijos „Nemuno aušra“ įkūrėjas Remigijus Žemaitaitis.
Lietuva prezidento rinkimuose balsavo aktyviausiai nuo 1997 metų
Prezidento rinkimuose šiemet dalyvavo daugiausia rinkėjų nuo 1997-ųjų – 59,37 procento.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, sekmadienį savo valią pareiškė 47,78 proc. rinkėjų. Dar 11,59 proc. jų balsavo iš anksto.
Didesnis aktyvumas prezidento rinkimų pirmajame ture registruotas tik 1993 ir 1997 metais, tuomet atitinkamai balsavo 78,6 proc. bei 71,45 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių.
Vėlesniais metais balsuoti ateidavo nuo 48,4 proc. (2004 metais) iki 53,9 proc. (2002 metais) rinkėjų.
Rinkėjų sąraše šiemet iš viso buvo 2 mln. 385 tūkst. 234 piliečiai.
Šiemet dėl prezidento posto varžėsi aštuoni politikai.
Visuomenės apklausų duomenimis, į antrąjį turą patekti turėtų perrinkimo siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda su kažkuriuo iš konkurentų – konservatorių kelta premjere Ingrida Šimonyte arba nepartiniu teisininku Ignu Vėgėle.
Pagal Rinkimų kodeksą, išrinktu laikomas kandidatas, kuris dalyvaujant ne mažiau kaip pusei visų rinkėjų gavo daugiau kaip pusę balsų arba dalyvaujant mažiau rinkėjų surinko daugiausia, bet ne mažiau kaip trečdalį visų rinkėjų balsų, tai yra ne mažiau kaip 795 tūkst. 78 balsus.
Jeigu pirmą kartą balsuojant nė vienas kandidatas nesurenka minėto balsų skaičiaus, po dviejų savaičių rengiamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų, gavusių daugiausia balsų.
