L. Savickas tvirtino, kad Demokratų sąjunga mato poreikį mokesčių didinimui, apmokestinant stambias bendroves, panaikinant tam tikras lengvatas. Anot jo, tokia pozicija bus įtraukta į nuostatas kurias politinės jėgos atstovai nešis į diskusijas dėl bendradarbiavimo su kitomis partijomis.
„Iš Demokratų pusės yra daug darbų. Yra daugybė priemonių, kurios reikalaus resursų. Dėl to negudravome, kad daug pažadų dalinti, bet nesąkant, kaip tam pinigų surinkti. Pasisakome už mokestinį progresyvumą. Apie tai, kad lengvatos tam tikriems sektoriams nebūtų tęsiamos“, – penktadienį LRT radijui teigė L. Savickas.
„Manau, kad normalus procesas. Sukviesime valdybą po rinkimų ir antradienį suformuosime nuostatas dėl kurių derėsimes ir spręsime ar verta eiti dirbti kartu. Mokestinės programos dalis bus įvardinta ir ten“, – paklaustas, ar tokią poziciją įmanoma išlaikyti diskutuojant dėl koalicijos sudarymo su „valstiečiais“, vertino jis.
Tačiau I. Vegėlė neigiamai mato idėją keisti mokesčių sistemą, nes, anot jo, tai siūloma be tikslo, kuriam lėšos būtų skiriamos. Jis tvirtina, kad reikalingas išlaidų peržiūrėjimas ir permokėjimo mažinimas.
„Aš esu prieš mokesčių keitimą. Nes tai yra nuolatinis verslo ir dirbančių individualiai gąsdinimas. Pagrindinė problema nėra tai, kad nėra pinigų, bet sąžinės nėra. Ir klausimas, kad konservatorių įsipareigojimas dėl Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF – ELTA) yra toks tvirtas, kad be reformos negausime lėšų“, – tvirtino I. Vėgėlė.
„Mokesčius reikia keisti, kai žinome, kur dėti lėšas“, – pridūrė jis.
L. Savickas į tokius teiginius sureageavo tvirtindamas, kad didesnis mokestinis perskirstymas reikalingas atsižvelgiant į augantį senjorų skurdą Lietuvoje.
„Kam ir kur? Tai labai aišku. Pavyzdžiui, šiuo metu penkis kartus išaugęs senjorų skurdas lyginant su 2021 m.“ – teigė L. Savickas.
„Stambiems verslininkams ir oligarchams laikas nustoti savo reikalais ir reikia prisidėti sprendžiant realias problemas“, – pabrėžė jis.
ELTA primena, kad praeitais metais po ilgo laukimo Finansų ministerijos pristatyta ir Seime pateikta mokesčių reforma. Paketą sudarė septynių įstatymų projektų pakeitimai, iš kurių trys teikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM). Buvo numatyti didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai, daugiau asmenų priėmus reformą turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka, tačiau reforma užstrigo.
Nors birželį po pateikimo buvo pritarta visam paketui, tačiau rugpjūčio pabaigoje posėdžiavusi koalicinė taryba sutarė apie prieštaravimų tarp valdančiųjų sukėlusią mokesčių reformą toliau diskutuoti atskirais etapais.
Spalio mėnesį buvo grįžta prie nekilnojamo turto (NT) mokesčio, svarstymo stadijoje jam buvo pritarta, projektą parėmus keliems socialdemokratams, tačiau projektui paramos neišreiškė koalicijos partneriai „laisviečiai“.