„Ateitis yra susijusi su pramonės revoliucija, aukštesnės kokybės darbo vietomis. Tai, be abejo, prioritetas turėtų būti aukštesnės kvalifikacijos imigracija. Atsižvelgiant į mūsų situaciją darbo rinkoje, aš manau, kad neigti migracijos procesus ir jų įtaką būtų neatsakinga“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė V. Vasiliauskas.
Pasak jo, prie teigiamo imigracijos balanso šiemet didžiąja dalimi prisidėjo migracija iš trečiųjų šalių.
„Aš nemanau, kad mums reikėtų vengti imigracijos iš trečiųjų šalių. Klausimas yra čia atvažiuojančių kvalifikacija“, – sakė jis.
V. Vasiliauskas teigė, kad migracijos tendencijos Lietuvoje beveik 30 pastarųjų metų buvo gana tamsios, bet šiemet jos yra teigiamos.
„Per laikotarpį nuo nepriklausomybės iki šios dienos praradome apie ketvirtadalį darbo jėgos. Scenarijai nėra saulėti, tačiau šių metų duomenys nuteikia optimistiškiau ir tai reiškia, kad yra galimybė tą tendenciją perlaužti“, – teigė LB valdybos pirmininkas.
Komentuodamas skirtingus nedarbo rodiklius didžiuosiuose miestuose ir regionuose, V. Vasiliauskas sakė, kad darbo jėgos regionuose yra.
„Turime du paveikslus – vieną iki krizės, kada nedarbo lygis buvo daugmaž vienodas visur (...). Po ekonominės krizės turime situaciją, kada nedarbas regionuose yra dvigubai didesnis nei miestuose. Darbo regionuose yra – klausimas yra tai, ar ji yra prieinama“, – sakė jis.
Statistikai skelbia, kad teigiamos migracijos tendencijos yra visus šiuos metus, išskyrus sausį.
Statistikos departamento duomenimis, iš viso šiemet į Lietuvą imigravo daugiau nei 33 tūkst. asmenų, iš šalies išvyko beveik 26,5 tūkst. žmonių.
