„Ilsisi. Sausio 31 dieną mes jį parsivešime“, – BNS sakė Signatarų namų vedėja Meilutė Peikštenienė.
Lietuvos ir Vokietijos pasirašytoje sutartyje numatyta, kad daugiau nei 100 metų senumo dokumentas po tam tikro eksponavimo laiko vis turi būti perduotas į archyvą, kur nepatenka dienos šviesa.
„Pailsėti“ aktui leista ir pernai. Tuomet jis archyve laikytas ilgiau nei pora mėnesių.
M. Peikštenienės teigimu, Vasario 16-osios aktas yra puikios būklės.
„Mes jį labai prižiūrime, labai mylime ir labai rūpinamės“, – sakė Signatarų namų vedėja.
Jos teigimu, praėjus beveik dvejiems metams nuo dokumento atvežimo į Lietuvą, susidomėjimas juo yra šiek tiek atslūgęs.
„Ateina dar. Aišku, nebe taip gausiai, kaip ėjo pirmaisiais mėnesiais, pirmaisiais metais, bet eina. Dabar šiek tiek pasikeitė požiūris. Anksčiau ateidavo ir sakydavo: atėjome pasižiūrėti akto. O dabar ateina pažiūrėti ekspozicijos ir klausia: ar aktas dar yra“, – pasakojo M. Peikštenienė.
Anot jos, kai Vasario 16-osios aktas eksponuojamas muziejuje, prie jo budi du Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai.
Nepriklausomybės aktas eksponuojamas tame kambaryje, kur Lietuvos Tarybos nariai jį ir pasirašė.
Vokietijai siųstą nutarimą dėl valstybės atkūrimo Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis Berlyno diplomatiniame archyve rado 2017 metų pavasarį.
Lietuva ir Vokietija sutarė, kad aktas nuo 2018 metų sausio Lietuvai perduodamas ilgiausiai penkeriems metams, dokumento saugojimą pratęsiant kas metus. Susitarimas numato, kad 2022 metais dokumentas galėtų būti eksponuojamas Kaune.
Jono Basanavičiaus pirmininkaujama Lietuvos Taryba Nepriklausomybės aktą pasirašė 1918 metų vasario 16 dieną Vilniuje. Istorikai mano, kad tądien galėjo būti pasirašyti keli dokumentai, kitų buvimo vieta nėra žinoma.
