Kultūros ministro Simono Kairio teigimu, A. Valotkai pastaba skirta ne tik dėl nepagarbių jo žodžių apie pavėžėjus, bet ir dėl to, kad jis nesiėmė veiksmų ištaisyti situacijos iškart.
„Konferencijos metu organizatoriai patys lipo ant scenos pareikšti, kad jiems ne pakeliui, kad jie nepritaria ką tik nuskambėjusioms mintims, bet ponas Valokta, užuot iškart sureagavęs, pasitaisęs, kad gal ne tai turėjo omeny, nieko nedarė, leido situacijai peraugti į viešą diskusiją, kuri jau kelintą kartą nedaro garbės nei valstybei, nei valstybės institucijai, kuriai ponas Valotka atstovauja“, – antradienį BNS sakė ministras.
Rugsėjį kultūrininkė Monika Gimbutaitė savo „Facebook“ paskyroje paskelbė, kad Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas, dalyvaudamas konferencijoje REDA, sakė: „Vaikų teisės, kurios yra pažeidžiamos, kurias pažeidžia pavėžėjai visokie, kalbantys ten kažkokiomis čiurkų kalbomis“.
A. Valotka vėliau LRT portalui tvirtino padaręs kalbos klaidą.
„Sakiau tiurkų, ištariau čiurkų“, – sakė jis.
S. Kairio įsitikinimu, padarius klaidą, ją buvo galima iškart ir ištaisyti.
„Jis veiksmų nesiėmė, o žala reputacijai pasidarė didesnė, turint omeny, kad tai jau trečia tokia situacija, kalbant apie šį vadovą. Pasikalbėjimai „nu nu, nedaryk, taip negerai“ nebevyksta, viskas vertinama komisijomis ir kitais įstatymų numatytais būdais“, – tvirtino ministras.
Pasak jo, kadangi trečią kartą A. Valotka papuola į panašią situaciją, jam pasiūlyta palikti pareigas šalių susitarimu. Tai reiškia, kad Valstybės kalbos inspekcijos vadovui sutikus būtų išmokėta išeitinė kompensacija, mat tai nėra politinio pasitikėjimo pareigūnas, jo negalima atleisti dėl neetiškų pasisakymų.
Be to, ministerija kreipėsi į lygių galimybių kontrolierių, prašydama įvertinti, ar pareigūno žodžiai nediskriminavo kitataučių.
„Tikai mano nuoširdus noras yra išspręsti situaciją jau apeliuojant į pačio vadovo vidinius įsitikinimus, kad jo asmenybė nebesuderinama su jo pareigomis. Labai kviečiu iš to išlaisvinti tiek save, tiek išlaisvinti valstybę“, – BNS sakė S. Kairys.
A. Valotka savo ruožtu BNS tvirtino kol kas jokio siūlymo iš ministerijos negavęs, todėl jo ir nekomentuosiąs.
„Tokio pasiūlymo iš ministro nesu gavęs. Kai gausiu, tada žiūrėsiu“, – teigė jis.
Šių metų rugpjūtį Valstybinės kalbos inspekcijos vadovui skirta pastaba už tai, kad jis LRT radijo laidoje diskutuodamas apie Vilniaus rajone gyvenančių lenkų tautybės gyventojų norą turėti užrašus gimtąja kalba palygino su situacija rusų okupuotame Ukrainos Donbaso regione.
„Na ir kas, kad nori. Rusai ten sakykime, jie Donbase nori rusiškų užrašų, turbūt nenori ukrainietiškų. Tai yra okupacinė zona, kur vyko nuožmi polonizacija lietuvių, tai žymėti visą teritoriją lenkiškais užrašais, manau, kad pasipriešinimas būtų labai didelis“, – tuomet kalbėjo Lietuvių kalbos inspekcijos vadovas.
Šie teiginiai papiktino Vilniaus rajono merą Robertą Duchnevičių ir Lenkijos ambasadorių Lietuvoje Konstantą Radziwillą (Konstantą Radživilą). Jie paprašė kultūros ministro įvertinti pareigūno pasisakymą.
Pavasarį Valstybinė kalbos inspekcija raštu informavo kelias ministerijas, Seimo komitetą, kad nuo 2024-ųjų kovo ketina tikrinti, kaip šalyje dirbantys karo pabėgėliai iš Ukrainos moka lietuvių kalbą. Tai irgi sulaukė politikų kritikos.
