Nepateisinamas susvetimėjimas
Žmones su valstybės ar savivaldos institucijomis sieja asmeniniai ar visuomeniniai reikalai. Tik nedidelė dalis visuomenės aktyviai domisi valstybėje ir savo savivaldybėse vykstančiais procesais. Pagal iš žiniasklaidos gautą informaciją, asmeninę ar kitų žmonių patirtį jie sprendžia apie tas institucijas, jose dirbančius valstybės tarnautojus. Jei informacija ar patirtis neigiami, tai toks ir susiklostys institucijų vertinimas. Kitaip sakant, valstybės ar savivaldybių institucijų įvaizdį formuoja patys politikai, valstybės tarnautojai.
Viena aktualiausių problemų – valstybės ir savivaldos institucijų susvetimėjimas piliečių atžvilgiu. Žmonės, tikėdamiesi išspręsti jų bendruomenėje aktualią prastos kelio būklės gerinimo, gyvenvietės apšvietimo, nuotekų sistemos įvedimo, šaligatvių įrengimo ar kitą problemą, kreipiasi, laukdami realios pagalbos. Deja, neretai valdininkų, politikų požiūris į piliečių prašymus yra atsainus, o atsakymai į konkrečius klausimus ar pastabas – be jokio paaiškinimo. Dažnas iš atvejų – ir nesilaikymas įstatymuose numatytų terminų, pateikiant atsakymą.
Kaip Seimo narys, kreipdamasis į rajono savivaldybės administraciją su bendruomenių keliamais klausimais, dažnai sulaukiu tik lakoniško atsakymo apie jau patvirtintą rajono biudžetą ir galimybę problemą spręsti svarstant kitų metų išlaidas. Tačiau, atėjus kitiems metams, prašymai būna užmiršti, o pakartotinio užklausimo svarstymas perkeliamas į vėl kitų metų biudžetą. Todėl žmonėms susidaro įspūdis, kad institucija tampa pati sau, o ne piliečiams atstovaujanti, susvetimėjusi, nejautri kontora.
Savųjų įdarbinimo klampynė
Viena iš didžiausių problemų, kurią būtina kuo greičiau spręsti – tai vyraujantis savo šeimos narių, bičiulių įdarbinimas valstybės tarnyboje, taip užkertant kelią dirbti savo srities profesionalams. Specialiųjų tyrimų tarnyba ne vienoje savivaldybėje šia tema atliko tyrimus ir nustatė, kad savivaldybių administracijose, savivaldybių įmonėse 15-30 procentų darbuotojų susiję giminystės ryšiais. Jei pridėsime neretai priėmimą į darbą lemiančius partinės priklausomybės ryšius, tai matome, kad savivaldybėse viešasis administravimas iškreivinamas, nustumiant į paribį kompetencijas ir patirtis.
Dažnoje savivaldybėje dėl įsigalėjusios viršininkų dominavimo sistemos susidarė socialiai neteisingas viešajam administravimui skirtų lėšų perskirstymas. Eiliniais ir neeiliniais valstybės tarnautojų vertinimais, dėl protekcionizmo, favoritizmo labiausiai atlyginimai didinami kai kurių įstaigų ar savivaldybių administracijų skyrių vadovams, vietos politikų globojamiems asmenims. Taip kuriama socialinė nelygybė viešajame administravime, taip nepaisoma moralės kitų darbuotojų, kurių atlyginimai kur kas mažesni, atžvilgiu.
Stinga skaidrios informacijos
Savivaldybėse įsitvirtino ydinga praktika, kai visuomenės informavimą apie savivaldybių veiklą jų viešojoje komunikacinėje erdvėje pakeitė savivaldybių vadovų savireklama. Kitaip sakant, siekiama ne informuoti gyventojus, o kurti politikų įvaizdžius. Tai vertinu kaip piktnaudžiavimą valdžia.
Gaila, bet dažnai žmonės apie įgyvendinamus projektus sužino tik tada, kai į jų miestelį, gatvę atvyksta sunkiasvorė technika ir statybininkai pradeda dirbti. O blogiausia tai, kad dažnai bendruomenės ignoruojamos, su jomis dėl naujų iniciatyvų net nesitariama, neišklausoma jų pozicija vienu ar kitu klausimu
Tik patys žmonės, o ne valdžia, turi kelti jiems aktualius klausimus, įvardyti problemas, kurios turi būti sprendžiamos rajono savivaldybės administracijoje ar Vyriausybėje. Su bendruomenėmis privalo būti derinami ir jiems pristatomi artimiausiu laikotarpiu numatomi darbai bei jų finansavimo šaltinis ar dėl kokių priežasčių nėra galimybės ir kada numatoma įgyvendinti jų pateiktus siūlymus. Konstruktyvus ir aiškus, iš apačios į viršų kylantis dialogas tarp visuomenės ir valdžios – tai mechanizmas, kuriuo privaloma dirbti.
Parengę aiškią Darbo partijos programą ir priemonių planą, žinome, kaip tai padaryti.
Politinė reklama. Bus apmokėta iš Darbo partijos politinės kampanijos sąskaitos.
