R. Valatka sako, kad Vatikano pozicijos kare prieš Ukrainą iki šiol stengėsi nevertinti, tačiau jis sako, kad dabartiniame kontekste sunku suprasti, kodėl Vatikanas pasirinko tokią retoriką.
„Stengiausi nevertinti, nes tai yra popiežius. Jis yra vienas šioje žemėje ir už jo stovi daugiau nei milijardas tikinčiųjų, o gal ir dar daugiau. Bet negaliu suprasti. Bandau įsivaizduoti Pijų XXII Antrojo pasaulinio karo metu, iš kurio Stalinas ir Chruščiovas bandė nulipdyti „Hitlerį“, prieš kurį organizavo knygas ir t.t. Ir bandau įsivaizduoti, kad jis lieptų SS’ininkams ir žydams susitarti.
Arba prisimenu Joną Paulių II, jo pirmąjį vizitą į Lenkiją, kuris sako savo garsiąją kalbą ir taria „neboisia” (rus. k. nebijokite, – red. past.). Ir tai nėra panašu į liepimą lenkams, kurie netrukus pakils į „Solidarumo“ sukilimą, susitarti su komunistais. Tai šiuo atveju yra keistų dalykų“, – sako R. Valatka.
Spalio pradžioje popiežius Pranciškus savo pareiškimu pirmą kartą apkaltina Rusiją kaip karo kaltininkę, bet tuo pačiu prašo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio būti atviru rimtiems pasiūlymams dėl taikos. R. Valatka sako, kad tai yra V. Putino naratyvas:
„Jis sako, kad neva Ukraina ir Zelenskis „nesidera su manimi“. Tie žmonės, kurie popiežių laiko autoritetu, o didesnį autoritetą žemėje būtų sunku surasti, ką galvoti tiems žmonėms? Jie pradeda galvoti, kad Zelenskis yra blogas, jis nenori taikos, jis nenori susitarti ir dėl to žūsta žmonės. Nesuprantu, kaip įmanoma taip supainioti gėrį ir blogį.“
Laidos vedėjas Edmundas Jakilaitis profesoriaus Pauliaus V. Subačiaus teiravosi, kuo jis paaiškintų tokią popiežiaus laikyseną?
„Aš nesutikčiau su tuo, kad jo (popiežiaus, – red. past.) laikysena pirmomis karo dienomis buvo kitokia. Tai, kad jis pėščiomis ėjo į Rusijos atstovybę, kas buvo visiškai beprecedentis žingsnis istorijoje, nes joks popiežius nėra nieko panašaus padaręs, tai pademonstravo, kad jis dėjo jam prieinamas pastangas tą karą sustabdyti. Mes galime galvoti, kad tai buvo naivu, kad tai buvo beprasmiška, kad ne taip su rusais reikia kalbėtis. Bet popiežius kalba taip, kaip jis kalba“, – sako P. V. Subačius.
Popiežius Pranciškus neseniai išreiškė mintis, kad NATO „loja prie Rusijos durų ir nesupranta, kad rusai yra imperialistai, ir neleidžia jokiai svetimai jėgai prie jų prisiartinti. <...> Situacija gali privesti prie karo.“ Popiežius daugybę kartų minėjo, kad karas galėjo būti „išprovokuotas“. Ar nesusidaro įspūdis, kad jis tam tikra prasme palaiko Kremliaus naratyvą? P. V. Subačius sako taip nemanantis.
„Mes sudedame viską į tam tikras lentynėles, kas į ką panašu. Tai beabejo, kad mes galime sakyti, kad tam tikros frazės panašios į tai, ką kalba Trumpo (JAV buvusio prezidento Donaldo Trumpo, – red. past.) šalininkai Amerikoje, į tai, ką Kremliaus propaganda sako, ar tos frazės, kurias nuolat kartojo, kad „Ukraina yra tas pats kaip Sirija, o Vakarų valstybių elgsena ir laikysena – visiškai kitokia“.
Mes čia irgi galime apie save, kaip visuomenę, pagalvoti, kaip traktavome skirtingus pabėgėlius“. Nors pavienis žmogus dažnai nėra kaltas už tai, kas jį ištiko. <...> Bet aš tai manau, kad popiežius į tai nekreipia dėmesio. Aš nemanau, kad jis yra paveiktas kažkokio naratyvo. Jis gali būti paveiktas patirties – kaip Argentinos ir Čilės karą pabaigė būtent popiežiaus tarpininkavimas per savo atstovus. Tokia patirtis per jį veikia ir turbūt“, – sako P. V. Subačius.