Renginį inicijavo Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) ir Inovatyvios farmacijos pramonės asociacija (IFPA). Jame dalyvavo Sveikatos apsaugos ministerijos, Vyriausybės, Valstybinės ligonių kasos, Seimo, pacientų organizacijų, medikų bendruomenės ir farmacijos industrijos atstovai.
BVP augo keturgubai, bet sveikatos rodikliuose to nematyti
Diskusiją pradėjusi POLA direktorė Neringa Čiakienė atkreipė dėmesį, kad šiemet minint Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą (ES) dvidešimtmetį, kalbėti apie šalies pasiekimus visos bendrijos kontekste – kaip niekada prasminga.
„Per dvidešimt metų Lietuvos bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui išaugo daugiau nei keturis kartus. Pagal šį rodiklį šiuo metu lenkiame tokias valstybes kaip Lenkija, Slovakija ir Vengrija. Deja, pažiūrėjus į sveikatos rodiklius, šio augimo rezultatų nematome. Pavyzdžiui, pagal vidutinę gyvenimo trukmę kartu su Rumunija ir Bulgarija esame ES autsaideriai“, – sakė N. Čiakienė.
Reikalingas didesnis finansavimas
Diskutuojant apie priežastis, kodėl Lietuva pagal sveikatos rodiklius atsilieka nuo kitų ES valstybių, POLA vadovė įvardijo inovatyvių vaistų neprieinamumą. Jai antrino ir IFPA direktorė Jūra Smilgaitė.
„Pagal tai, kiek inovatyvių vaistų Lietuvoje įtraukiama į kompensuojamųjų sąrašus, jau kelerius metus iš eilės esame viena paskutiniųjų valstybių ES mastu. Birželį oficialiai bus pristatyti 2023-ųjų W.A.I.T. tyrimo apie inovatyvių vaistų prieinamumą rezultatai, tačiau nematyti jokių indikacijų, kad naujausi duomenys Lietuvai bus bent kiek palankesni“, – teigė J. Smilgaitė.
Inovatyvaus gydymo prieinamumo situaciją Lietuvoje komentavo ir Sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas. Jis akcentavo šalies biudžeto dydį.
„Labai aiškiai suvokiame pacientų rūpesčius mūsų sistemoje ir siekiame, kad kiekvienas sveikatos priežiūros specialistas turėtų galimybę pacientams skirti tinkamiausią gydymą. Visgi, realybė yra tokia, kad ištekliai, kaip ir kiekvienoje sistemoje, yra riboti, todėl pasirinkimai turi remtis tam tikrais prioritetais. Privalome suprasti, kad ir kaip efektyviai naudotume finansus, tačiau sveikatos sistemai skirdami dukart mažiau negu senosios Europos valstybės, negalime turėti tokių pačių lūkesčių“, – pranešime spaudai pabrėžė A. Pečkauskas.
Kad imtume spręsti problemą, ji turi badyti akis
Inovatyvių vaistų neprieinamumas kelia iššūkių ir sveikatos priežiūros specialistams. Jiems tenka susidurti su situacijomis, kai žinodami, kad pacientui tinkamas medikamentas egzistuoja, negali jo skirti, nes vaistas Lietuvoje nėra kompensuojamas.
Kalbėdamas apie tai, kaip šią problemą išspręsti, Nacionalinio vėžio instituto vadovas dr. Valdas Pečeliūnas teigė, kad svarbu sukurti įrankį, nuolat primenantį apie vaistų neprieinamumo situaciją.
„Bet kokios problemos sprendimas prasideda nuo jos aiškaus įsivardijimo. Lietuvoje turėtų atsirasti švieslentė, kurioje matytume, kiek naujų vaistų registruota Europos vaistų agentūroje, kiek pateikta paraiškų, kiek jų įvertinta, kiek nepatvirtinta ir kodėl. Tokia švieslentė būtų itin skausminga tiek politikams, tiek pacientams, tačiau kasdien matydami akis badančią informaciją, skatintume visuomenę ir valstybę skirti daugiau resursų problemos sprendimui“, – sakė dr. V. Pečeliūnas.
Remiantis tarptautiniu W.A.I.T. 2022 tyrimu, iš 168 vaistų, kurie Europos vaistų agentūroje 2018–2021 m. registruoti kaip inovatyvūs, Lietuvoje kompensuojamas vos 21. Palyginimui, Vokietijoje pacientams prieinami net 147 preparatai, ES šalių vidurkis – 76.
