Šis incidentas Vilniuje įvyko 2020 m. spalio 8-ąją, apie 13.54 val. Vilnietis Tomas Š. tuo metu išvažinėjo iš prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelės.
Prie įvažiavimo į gatvę jo „Volkswagen Polo“ kliudė pėsčiąją. Moteris nukrito priešais automobilį. Taip jai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Savo kaltės neįžvelgia
Teisiamojo posėdžio metu Tomas Š. parodė, kad kaltinimą jis supranta, tačiau kaltės nepripažįsta. Vyras teigė, kad gyvena netoli vietos, kurioje įvyko eismo įvykis.
Vairuotojas pabrėžė, kad pro tą vietą jis važinėja praktiškai kiekvieną dieną. Teigė, kad vairuoja seniai, jo reakcija gera. Nagrinėjamo įvykio dieną jis važiavo nuo parduotuvės.
Jis važiavo iš lėto, kadangi toje vietoje kelias yra duobėtas, dėl ko greitai važiuoti neįmanoma. Be to, jam buvo atostogos ir skubėti nebuvo kur. Kai jis pamatė nukentėjusiąją, pastaroji važiuojamojoje dalyje net nebuvo – ji ėjo ten, kur paprastai stovi automobiliai.
Nukentėjusiąją jis pamatė apie 2 metrų atstumu nuo jo vairuojamo automobilio kairiojo šono. Jis nemanė, kad nukentėjusioji pagreitins žingsnį ir pradės bėgti per važiuojamąją dalį, taigi jis važiavo toliau.
Vairuotojas svarstė, kad nukentėjusioji jo tiesiog nematė, nors jis matė jos akių kontaktą ir suprato, kad ji jį taip pat mato. Paskui, anot kaltinamojo, nukentėjusioji lyg ir pakeitė kryptį, ėjo truputį į šoną link stotelės.
Jis mano, kad nukentėjusioji, pamačiusi troleibusą, puolė bėgti į stotelę. Nukentėjusiajai netikėtai pradėjus skubiai eiti ir atsidūrus šalia jo vairuojamo automobilio šono ir priekio, Tomas Š. pradėjo stabdyti vairuojamą automobilį, tačiau jam pritrūko 5-20 centimetrų ir jis pėsčiąją partrenkė.
Po smūgio pėsčioji trenkė ranka per kapotą, nučiuožė, atsisėdo ir paskui atsistojo. Tada jis iškvietė policiją, medikus, priėjo prie nukentėjusiosios ir pasiūlė jai atsisėsti į automobilį.
Vyras teigė, kad jo kaltė yra ta, jog jis važiavo, o nukentėjusiosios kaltė yra ta, kad ji bėgo. Kaltu vairuotojas teisme teigė nesijaučiantis ir nenorintis savo biografijos gadinti teistumu.
Moteris neigė bėgusi
Nukentėjusioji teisme pasakojo, kad taip pat gyvena netoli vietos, kurioje įvyko eismo įvykis, todėl visuomet ten vaikšto. Toje vietoje baigiasi šaligatvis ir yra praeinama važiavimo zona, ten praeina daug įvairių žmonių ir ji visuomet ten vaikšto.
Tą dieną jai reikėjo apsilankyti pas odontologą. Ji normaliu tempu neskubėdama ėjo šaligatviu tiesiai per minėtą perėjimą stotelės link. Ji ketino važiuoti troleibusu, tačiau tuo metu jo nebuvo, todėl bėgti niekur nereikėjo.
Ji perėjo pirmą gatvelės pusę, tačiau kaltinamojo vairuojamo automobilio ji nepastebėjo. Eidama ji pajuto smūgį. Moteris neatsimena, ar buvo praradusi sąmonę, tačiau ji buvo ant žemės ir prie jos priėjo kažkoks jaunas žmogus.
Ją partrenkęs vairuotojas pasiūlė atsisėsti į jo automobilį. To daryti ji pabijojo dėl galimų lūžių. Kaltinamasis iškvietė medikus, klausė, kaip ji jaučiasi, bet ji pati nei iš karto po nagrinėjamo įvykio, nei ligoninėje nesuprato, kas nutiko. Atvykę medikai ją apžiūrėjo ir nuvežė į Lazdynų ligoninę.
Teismo verdiktas
Remdamasis surinktais duomenimis ir ekspertų išvadomis teismas nusprendė, kad vairuotojas neviršijo aikštelėje leidžiamo 20 km/val. greičio. Tačiau, teismo vertinimu, vairuotojas galėjo išvengti nelaimės.
Vairuotojo teiginiai, kad jis buvo įsitikinęs, jog pėsčioji jį mato ir jį praleis, todėl jis toliau važiavo pasirinktu greičiu, situacijos nekeičia. Anot teismo, pastebėjęs į automobilių stovėjimo aikštelės važiuojamąją dalį įžengusią pėsčiąją, Tomas Š. nesiėmė jokių atsargumo priemonių, kad galėtų bet kokiu metu sustabdyti vairuojamą automobilį.
Teismas pažymėjo ir tai, kad pėsčioji viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai teigė prieš pat nagrinėjamą įvykį nebėgusi, nes niekur neskubėjusi. Pabrėžta, kad važiavo vieta, kurioje sustatyti automobiliai, prekybiniai kioskai, pėstieji nuolat kerta važiuojamąją kelio dalį, todėl vairuotojas turėjo tinkamai įvertinti šias aplinkybes bei galinčią kilti riziką.
Todėl vairuotojas yra pripažįstamas kaltu ir jam skiriama 1,5 tūkst. eurų bauda, kurią jis privalo sumokėti per 5 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendį vairuotojas dar gali skųsti apeliacine tvarka.
