Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Jorūnė Liutkienė sutiko pasidalinti, kiek gi greičio viršijimo atvejų užfiksavo greičio matuokliai.
Pasirodo, jog nuo sausio 1 iki balandžio 10 d. iš viso buvo užfiksuoti 103 738 greičio viršijimo atvejai, o per visus praėjusius metus buvo užfiksuoti 720 993 greičio viršijimo atvejai.
Kaip anksčiau rašė naujienų portalas tv3.lt, 2022 metais buvo sugauti apie 800 tūkst. pažeidėjų, taigi pažeidimų skaičius kiek sumažėjo. Tais metais daugiausiai užfiksuota greičio matuokliu, esančiu Vilniuje, Konstitucijos prospekte. Šis matuoklis tuomet nustatė beveik 7 tūkst. pažeidimų.
Greičio viršijimo atvejų mažėjimo priežastys galėtų būti kelios – didėjantis vairuotojų sąmoningumas, bei papildomų greičio matuoklių įrengimas, kurie atbaido vairuotojus nuo greičio viršijimo.
Vilniuje ir Klaipėdoje įrengiami papildomi matuokliai
Kiek vėliau paaiškėjo, jog kelios savivaldybės numato įrengti papildomus greičio matuoklius – štai Vilniaus mieste, judriausiose gatvėse bus įrengiami papildomi stacionarūs vidutinio greičio matuokliai.
Vilniaus miesto savivaldybės Komunikacijos skyriaus Ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas naujienų portalui tv3.lt įvardijo, kuriose sostinės vietose yra įrengiami nauji greičio matuokliai.
„Stacionarūs vidutinio greičio matuokliai įrengiami Geležinio Vilko gatvės atkarpoje nuo Vingio parko viaduko iki tunelio po Seimu (abiem judėjimo kryptimis), Vakariniame aplinkkelyje nuo Pilaitės pr. iki Oslo g. ir T. Narbuto g. nuo Laisvės pr. iki Sėlių g.“ – vardijo pašnekovas.
Pasak jo, įranga bus sumontuota iki šio mėnesio pabaigos, o vėliau ji bus įjungta testavimui ir kalibravimui.
„Tai turėtų užtrukti apie pora mėnesių. Tikimasi, kad matuokliai įprastu režimu pradės veikti šią vasarą“, – vylėsi savivaldybės atstovas.
Be stacionarių vidutinio greičio matuoklių sostinėje, kaip teigė G. Grubinskas, taip pat bus naudojamas kilnojamas vidutinio greičio matuoklių komplektas, o jų vieta galės būti keičiama.
„Dešimtyje iš preliminariai numatytų 60 vietų bus sumontuoti tušti vidutinio greičio matuoklių korpusai, o į vieną iš jų bus sumontuota kilnojama vidutinio greičio matavimo įranga. Tiek matuoklių korpusų, tiek kilnojamos įrangos sumontavimo vieta periodiškai bus keičiama“, – sakė G. Grubinskas.
Tuo metu Klaipėdoje šiuo metu veikia 7 greičio matuokliai, jų planuojama įsigyti ir dar daugiau.
„Šiais metais planuojama įsigyti dar du naujus. Matuokliai bus kilnojami ir statomi į policijos nurodytas vietas. Visi greičio matuokliai Klaipėdoje yra kilnojami“, – komentavo Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus Andriaus Žuko atsakymus.
Kai kurios savivaldybės greičio matuoklių pirkti nežada
Tačiau ne visi didieji Lietuvos miestai artimiausiu metu žada plėsti greičio matuoklių tinklą ir jais tramdyti greičio mėgėjus.
„Stacionarių greičio matuoklių Panevėžyje nėra, pakankamą greičio kontrolę kilnojamų greičio matuoklių pagalba užtikrina Panevėžio vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai“, – paaiškino Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas Dalius Vadluga.
Šiaulių miesto savivaldybės atstovas taip pat antrina, kad artimiausiu metu įsigyti naujų prietaisų nėra planuojama.
„Šiauliuose šiuo metu yra naudojami 4 stacionarūs greičio matuokliai skirtingose didelėse miesto gatvėse. Plėsti greičio matuoklių tinklo artimiausiu metu neplanuojama.
Mobilius greičio matavimo įrenginius mieste naudoja policijos pareigūnai, jų kiekis, mūsų manymu, yra pakankamas“, – komentavo savivaldybės atstovas spaudai Vitalis Lebedis.
Ekspertas – naujieji matuokliai bus efektyvūs
Žurnalo „Auto Bild Lietuva“ vyriausiasis redaktorius Vitoldas Milius sako, jog Vilniuje įrengiami vidutinio greičio (sektoriniai) matuokliai ko gero sumažins vidutinį vairuotojų pasirenkamą greitį, kuris dažnai yra didesnis, nei numato KET.
„Nereikia būti specialistu, kad pastebėtum, jog važiuojant Vakarinių aplinkkeliu dalis automobilių viršija greitį. Faktas, kad sektoriniai greičio matuokliai priverčia vairuotoją važiuoti tik leistinu greičiu.
Jeigu tie momentiniai greičio matuokliai priverčia vairuotoją tik pristabdyti toje vietoje ir toliau važiuoti, kaip jam patinka, tai sektoriniai greičio matuokliai priverčia visą atkarpą važiuoti tuo greičiu – taip sumažindami greitį iki tokio, kurį nurodo KET“, – teigė V. Milius.
Anot V. Miliaus, kol kas sunku įvertinti, ar pasirinktos atkarpos yra pačios problematiškiausios, tačiau teigiamo efekto turėtų būti.
„Ar tos vietos yra pačios problematiškiausios? Nežinau, problemų turime visokių. Bet jeigu norime sumažinti greitį – tai vienas iš sprendimų. Faktas, kad tai veikia – tose atkarpose, kur yra įrengti sektoriniai greičio matuokliai, vairuotojai važiuoja KET nurodytu greičiu“, – liudijo ekspertas.
Tiesa, anot žurnalo apie automobilius redaktoriaus, kol kas sunku pasakyti, ar sumažėjęs greitis padės išgelbėti gyvybes.
„Ar tai išgelbėja gyvybes – pasakyti sunkiau, turbūt tik po kažkiek metų galėsime pasakyti, padėjo tai, ar ne“, – sakė žurnalo „Auto Bild Lietuva“ redaktorius.
V. Miliaus vertinimu, savivaldybei nereikėtų matyti greičio viršijimo problemos kaip vienintelės, keliančios grėsmę saugumui. Anot jo, ypatingai svarbu užkardyti vairavimą išgėrus, vairuotoją spoksojimą į mobiliuosius įrenginius.
„Greičio matavimas yra pakankamai svarbi priemonė, siekiant sudrausminti vairuotojus. Bet pats greitis iš savęs nebūtinai yra pagrindinė nelaimių, avarijų priežastis. Mes tų problemų turime įvairių – pakankamai nemažai išgėrusių vairuotojų už vairo, visokių žioplų, nedidelių avarijų. Neretai mes žiūrime ne į kelią, o į telefoną“, – vardijo V. Milius.
„Bet patarti, kaip su tuo kovoti – negaliu, nes kova yra labai sudėtinga, to sukontroliuoti beveik neįmanoma“, – pridūrė pašnekovas.
Galiausiai, kaip problemą pašnekovas įvardija ir kai kuriuos pavežėjimo paslaugas teikiančius vairuotojus, kurie anot jo, vairuoja itin nekultūringai.
„O jeigu kalbame apie Vilnių – labai daug yra pavežėjų, kurie neturi jokios vairavimo kultūros. Galbūt jie važiuoja pagal savo buvusių lokacijų taisykles. Valstybė turėtų irgi priimti sprendimus, kai kalbame apie jų priėmimą į darbo rinką“, – perspėja V. Milius.
Kodėl tiek užsiciklino ant to greičio? Man pavojingiau atrodo vairuotojai maigantys telefonus. Tokių matau kasdien, kur nežiūri į kelią, o į telefoną.
Lietuvoje lyginant su kitomis valstybėmis ir taip važiuojama gana kultūringai, o valdžia iš kailio neriasi, kad tik žmones terorizuoti. Tokios durnių valdžios Der pas mus nebuvo
