Vienas paskutiniųjų atvejų įvyko vasario 4 d. Vilniuje, Ukmergės gatvėje, kai automobilis mirtinai sužalojo 77 metų moterį ir pasišalino iš įvykio vietos.
Po pusvalandžio automobilis buvo rastas Fabijoniškių mikrorajone, o šalia jo stovėjo ir mirtinos avarijos kaltininkas – 39 metų vyras, kuriam nustatytas 1,18 promilės girtumas.
Tokia situacija verčia susimąstyti apie vairuotojų elgesį po eismo įvykių – kodėl, žinodami apie įvykį ir jo pasekmes, kai kurie tiesiog palieka įvykio vietą ir nesikreipia į tarnybas?
2024 metais – 2454 pasišalinimai iš įvykio vietos
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus atstovas Donatas Mankauskas informuoja, kad 2024 m. užfiksuoti 2454 atvejai, kai vairuotojai pasišalino iš eismo įvykio vietos.
Iš visų įvykių – 19 vairuotojų buvo neblaivūs, o 66 atvejais buvo sužaloti 67 žmonės.
Šių metų sausio mėnesį užfiksuoti 244 pasišalinimai, tačiau tarp jų neblaivių vairuotojų nebuvo. Iš visų atvejų – 6 incidentai baigėsi kitų asmenų sužalojimais.
„Tokia tendencija nesikeičia jau eilę metų. Galbūt šiek tiek išsiskiria ir padidėja rugsėjo mėnesį, bet čia natūralios priežastys, nes atvažiuoja nauji vairuotojai į Vilnių“, – aiškina D. Mankauskas.
Visgi, policijos atstovo teigimu, didžioji tokių eismo įvykių dalis yra smulkūs techniniai eismo įvykiai, pavyzdžiui, kiemuose ar prekybos centrų stovėjimo aikštelėse, kai vairuotojai netyčia nubraukia kitą automobilį ir nuvažiuoja.
„Dauguma tų pasišalinimų yra tiesiog smulkūs techniniai eismo įvykiai, kur, pavyzdžiui, transporto priemonė buvo nežymiai apgadinta kieme ar prie parduotuvės. Dalis vairuotojų tiesiog nori užfiksuoti eismo įvykį, nes to reikalauja draudimo bendrovės ir kartais beveik neįmanoma nustatyti kaltininko, nes žmogus negali nurodyti nei preliminaraus laiko, nei vietos, kur tai galėjo įvykti“, – teigia ekspertas.
Kokios pasišalinimo priežastys?
Pasak D. Mankausko, dalis vairuotojų pasišalina iš įvykio vietos spontaniškai – juos apima didelis šokas.
„Tai nėra dažnas atvejis, bet kartais vairuotojai išsigąsta ir tiesiog šoko būsenoje pasielgia spontaniškai bei emocionaliai ir išvažiuoja. Tik paskui susivokia, kad išvažiavo“, – sako D. Mankauskas.
Be to, kai kurie vairuotojai tiesiog nepastebi, kad sukėlė incidentą.
„Nemaža dalis tokių atvejų, kai žmogus net nepajaučia. Ypač kai būna brūkštelėjimai bamperiais, kur vos prisiliečia. Arba kartais net nepagalvoja, kad nuo tokio prisilietimo gali būti padaryta žala, tai net neišlipa ir tiesiog nuvažiuoja“, – aiškina ekspertas.
Trečioji kategorija – vairuotojai, kurie sąmoningai nusprendžia pasišalinti, manydami, kad neturi tam laiko.
„Yra dalis tokių, kurie nusprendžia, kad jam nėra laiko, jis skuba į darbą ar dar kažkur“, – nurodo jis.
Ekspertas nurodo, kad pasitaiko ir atvejų, kai vairuotojai iš pradžių pasišalina, bet vėliau patys susisiekia su policija ir prisipažįsta. Tačiau net ir tokiu atveju tai vis tiek laikoma pasišalinimu iš įvykio vietos, o lengvinančios aplinkybės jiems netaikomos.
Sudėtinga nustatyti neblaivumą
Dauguma vairuotojų, kurie pasišalina iš avarijos vietos, tikisi išvengti atsakomybės, ypatingai, jeigu buvo neblaivūs.
D. Mankauskas nurodo, kad kai kurie kaltininkai, sukėlę avarijas, vėliau teisinasi, kad alkoholį vartojo jau po eismo įvykio, tačiau tai įprastai daroma tik tada, kai vairuotojas padaro žalą tik sau.
„Dažniausiai tokie pasiteisinimai girdimi iš asmenų, kuris eismo įvykio metu padarė žalą tik sau, t.y. su savo transporto priemone kažkur apsivertė, trenkėsi į medžius, ar apvirto nuo kelio bei pasišalino iš eismo įvykio vietos. Papratai tokie vairuotojai randami namuose, neblaivūs, o tokių asmenų pasiteisinimas dažniausiai ir būna, kad alkoholį vartojo po eismo įvykio, jau namuose“, – pasakoja D. Mankauskas
Nors įstatymiškai nustatyta, kad net po eismo įvykio negalima vartoti alkoholio, vis dėlto D. Mankausko teigimu, dažnu atveju vairuotojai randami praėjus tiek laiko, kai jau įrodyti girtumą neįmanoma.
„Didžioji dalis vairuotojų nėra randami po 20-30 minučių, jie gali būti surasti tik po kelių dienų ar net savaitės. Rastas vairuotojas gi nepasakys: „Taip, aš kai padariau tą įvykį, buvau neblaivus“, – nurodo policijos atstovas.
Pasak jo, pernai užfiksuota 19 neblaivių iš įvykio vietos pasišalinusių vairuotojų, kurie buvo surasti beveik iš karto, todėl pavyko nustatyti jų girtumą.
Bausmės: kas gresia už pasišalinimą iš įvykio vietos?
Policijos atstovo teigimu, vairuotojai, pasišalinę iš įvykio vietos, atsako pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 426 straipsnį, kuris reglamentuoja Kelių eismo taisyklių pažeidimus.
Jeigu eismo įvykio metu nebuvo sunkiai sužaloti žmonės ar padaryta didelė žala, vairuotojui gresia bauda nuo 600 iki 1100 eurų. Taip pat gali būti atimta teisė vairuoti transporto priemonę nuo 1 iki 3 metų.
Tuo atveju, jei vairuotojas pasišalina iš įvykio vietos, kurioje buvo sunkiai sužalotas ar žuvo žmogus, jam gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 281 straipsnį. Tokiu atveju gresia laisvės atėmimas nuo 3 iki 10 metų.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad yra ir sunkinančios aplinkybės. Jei pasišalinimas iš eismo įvykio vietos pablogina situaciją, pavyzdžiui, nesuteikiama pagalba nukentėjusiajam, teismas gali skirti maksimalią bausmė.
Be to, pagal BK 281 straipsnį vairuotojui gali būti atimta teisė vairuoti transporto priemonė iki 10 metų.
Psichologo įžvalgos: kas priverčia žmones bėgti?
Kodėl žmogus nusprendžia sprukti iš įvykio vietos, paaiškinti sudėtinga. Pasak psichologo Edvardo Šidlausko, žmogaus sprendimus dažnai lemia ne vien racionalus mąstymas, bet ir emocijos.
„Mūsų racionalus padaras dažnai yra užspaudžiamas. Pasireiškia emocijos – šiuo atveju baimė, nerimas, išgyvenimo instinktai – visa ta juslinė ir iracionali prigimtis“, – sako jis.
Psichologas pabrėžia, kad avarija, ypač jei įvyksta netyčia ir sukelia žmogaus mirtį, yra traumuojantis įvykis, sukeliantis didelį išgąstį. Todėl pirmoji instinktyvi reakcija gali būti bėgimas iš pavojaus vietos.
Tokiais atvejais sprendimas pabėgti dažniausiai nėra suplanuotas – tai spontaniškas, panikos padiktuotas sprendimas.
Pasak E. Šidlausko, situaciją dar labiau apsunkina alkoholio vartojimas.
„Alkoholis yra papildomas veiksnys, nes jis yra sąmoningumo ir valios slopintojas, kuris išlaisvina primityvius įgūdžius ir mūsų instinktyvią prigimtį, todėl jis nepadeda elgtis racionaliai“, – pastebi specialistas.
Psichologas atkreipia dėmesį, kad po pabėgimo žmogų dažnai užvaldo kaltės jausmas ir baimė.
„Vyksta vidinė kova: viena vertus, atsiranda baimė, kad bus dar blogiau, nes aš pabėgau, o pabėgdamas dar labiau prisidirbau, kita vertus, atsiranda viltis, jog galbūt pavyks išvengti atsakomybės“, – nurodo jis.
Tačiau ne visi pasišalinę iš įvykio vietos tai daro vedami baimės ar panikos. Pasak psichologo, kai kurie žmonės sąmoningai pažeidžia taisykles, nes turi psichopatiškų bruožų – jiems sunku atsispirti impulsams ir paisyti įstatymų.
E. Šidlauskas pabrėžia, kad svarbu užtikrinti, jog teisėsaugos institucijos veiktų efektyviai ir tokiems pažeidėjams būtų aišku, kad jie neišvengiamai bus surasti.
„Jeigu toks įsitikinimas bus, tai bus geriausia prevencija. Niekas nebėgs ir tiesiog patys praneš, nes žinos, kad nėra kur bėgti“, – sako jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
