Toks elgesys nėra naujas. Pirmą kartą šis fenomenas visu gražumu atsiskleidė dar 1993-iaisiais, kai įvyko pirmieji Prezidento rinkimai atkūrus Nepriklausomybę. Pergalę užtikrintai iškovojo Algirdas Brazauskas, LDDP atstovas, žmogus, kurio pavardė daugeliui konservatorių buvo kaip raudonas skuduras buliui. Ir ką darė dalis savanorių, kurie ideologiškai stovėjo Sąjūdžio pusėje? Išėjo į Pakaunės miškus, nes, jų manymu, „tokio Prezidento negalima pripažinti“. Tai buvo simbolinis konservatoriškos politinės kultūros pradžios aktas: jei ne mes valdžioje – tai valstybė „neteisinga“.
Praėjo daugiau nei trisdešimt metų, bet ar kas nors pasikeitė?
TS-LKD ir šiandien vis dar gyvena pagal tą pačią logiką. Jei pralaimi rinkimus – vadinasi, visuomenė „nebrandi“, „suklaidinta“, „paveikta propagandos“. Jei laimi – tada demokratija „veikia“. Jei žmonės nubalsuoja kitaip, nei partija norėtų, tai ne jie klysta – klysta Lietuva.
Tokia arogancija pavojinga, nes ji žlugdo politinę kultūrą: ištrinamos ribos tarp opozicijos ir valstybės, tarp partijos interesų ir visuomenės valios.
Kas tai – nesugebėjimas mokytis iš klaidų? Ar įsitikinimas, kad tik viena partija turi moralinę teisę
valdyti?
TS-LKD retorika nuolat įvilkta į „vertybių“ rūbą, bet kai rinkėjai tas „vertybes“ atmeta, konservatoriai ne introspektyviai klausia „kodėl praradome pasitikėjimą“, o puola ieškoti priešų.
Po kiekvienų rinkimų matome tą patį scenarijų: vietoje savianalizės – isterija, vietoje pagarbos rinkėjui – pamokslai, vietoje pralaimėjimo pripažinimo – naratyvas apie „grėsmes valstybei“.
Bet demokratija reikalauja brandos. Garbingai pralaimėti – tai ne silpnumas, o stiprybė. Pralaimėjimas yra signalas, kad dalis visuomenės nori kitokios krypties, kitokios politikos. Jei partija to neišgirsta, ji pradeda kariauti ne tik su konkurentais, bet ir su savo piliečiais.
1993-iaisiais savanoriai išėjo į Pakaunės miškus, nes nenorėjo pripažinti rinkimų rezultato. 2025-aisiais konservatoriai neina į miškus, bet metaforiškai jie ten vis dar gyvena – apsikasę apkasuose, iš ten šaudydami kaltinimais, pamokymais ir „vertybėmis“.
O gal metas būtų pagaliau iš jų išlįsti?

eikit geriau bulviu kast

Rusai tikrai nerizikuos,prieš septynis tūkstančius,turėdami patys tik kokius du simtus tūkstntėlių

tai kam buvo virs 35m..LUOT ir IGAGOT PROEEEBALT ZYRGU PADARAM ir UBLIUDKAM i kaimynu pusie pagal Briuselio isakyma o dabar tai SYKIT ir MELSKITIES tam, PROEEEBALT ZYRGINE,kad RUSSU KARIAI + DIDVYRIAI atejus i ta SNYRDSNTI ZYRGINA = NENUSKRIAUSTUM ZYRG PADDDARU ir UBLIUDDDKU. SLOVE RUSSIJAI ir 3 VALIO.

As kaip paziuriu i duos generolu ir sikalienes kledesius , tai matau ,kad rusam mus paimt nereiks ne dienos iki pietu jau busim ramus

Urodai apovogineieja Lietuva toliau už tai Vaikšnoras gulies miške išbirbintas į subinine

Šakalienė dar nebus nupirkusi braziliškų lėktuvų, kad lovio elitui nereikėtų šlapintis batukų brendant per upelį

Šiandien po pietų.

Gal užteks jau garbės žodis puspročiu gvardija kiek viena kartą kada tik daro zapad pratybas iškarto visokie apžvalgininkai pradeda šikti į Kelnas oj užpuls oj mobilizacijai ruoštis ir taip kiekviena kartą pfu idiotai tegul gydosi kol nevėlu

"...tai mes pereiname į tokio daugiau mobilizacijos rezervistų pašaukimo fazę ir atsakome jau į grėsmes..."
Pirma susitvarkyk su 1 dronu , po to tiek pašauktu rezervistų tektu mest prieš Lietuvoje tūnančiai ir laukiančia palankaus momento 5-ta koloną.