Portalas tv3.lt pasikalbėjo su gegužės 12 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai praėjusia vadovauti Ilma Skuodiene apie vaikų padėtį šeimose karantino metu.
Netrukus po karantino įsigaliojimo Policijos departamentas skelbė fiksuojantis išaugusį smurto artimoje aplinkoje atvejų skaičių. Ar Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba taip pat sulaukia daugiau pranešimų apie smurtą prieš vaikus?
Statistiškai nematome, kad tie skaičiai labai augo. Bet bendrai galima daryti išvadą, kad tie skaičiai padidėjo, todėl, kad galimų pranešėjų ratas karantino metu sumažėjo. Mokyklos, darželiai, gydymo įstaigos dirba nuotoliniu būdu ir fiksuoti bei pranešti apie vaiko teisių pažeidimus jie ne visai turėjo galimybę.
Tai skaičiai bendrai išlieka panašūs. Tik paskutinę savaitę keliose savivaldybėse pranešimų skaičius didėja. Tai galima sakyti, kad karantino sąlygos jau atsiveria. Mokyklos jau intensyviau veikia, buvo pranešimų iš mokyklų, kad vaikai nesijungia, nedalyvauja, neatsiskaito [už pamokas]. Tas nedalyvavimas yra sistemingas, tai jie mato tam tikrą riziką dėl vaiko teisių pažeidimo.
Minėjote, kad keliose savivaldybėse pranešimų skaičius augo. Kur tiksliau?
Matome, kad Panevėžio apskrityje padidėjo pranešimų skaičius, Vilniuje ir Šiauliuose. Tai trys pagrindinės vietos, kur daugiau ar mažiau matome padidėjusį pranešimų skaičių.
Svarbu paminėti, kad pranešimai apie vaiko teisių pažeidimus yra viena, bet nustatyti pažeidimai – visai kas kita. Kad nebūtinai pranešimas tolygu vaiko teisių pažeidimui. Mes vertiname vaiko, šeimos situaciją, o tuomet fiksuojame, ar buvo vaiko teisių pažeidimas, ar ne. Bet mes reaguojame į kiekvieną pranešimą, tai buvo daroma ir karantino metu – septynias dienas 24 valandas per parą.
Kaip karantino metu pasikvietė iškvietimų pobūdis? Dėl kokių pažeidimų specialistams dažniau tenka vykti į šeimas?
Kaip žinoma, smurto artimoje aplinkoje skaičiai padidėjo, tai lygiai taip pat ir pranešimų skaičius dėl smurto padidėjo. Tai ir pagrindiniai pranešimai karantino metu dėl smurto lyderiauja, antroje pozicijoje – dėl vaiko lankymo, susitikimų ir jo priežiūros, kai šeima gyvena skyriumi. Tai labai liūdna problema, kai suaugusiesiems nepavyksta susitarti, o vaiko teisė yra turėti ir matyti abu tėvus.
Svarbu paminėti, kad padaugėjo pranešimų elektroniniu paštu. Reiškia, vieni iš pranešėjų, kurie gali būti protrūkio smurto šeimoje metu, yra vaikai. Ir jie praneša, kad gelbėja savo tėvus, dažnai ne save įvardija, kaip skriaudžiamus. Darome prielaidą, kad vaikai, būdami namuose, jiems sunkiau pranešti telefonu ar susisiekti, konsultuotis.
Ar karantino metu daugėjo tų kraštutinių atvejų, kai tenka bent laikinai priglausti vaikus, paimti juos iš šeimos?
Ne, dėl laikinosios priežiūros tai, ką matome, skaičius nekito. Svarbu paminėti, kad laikinoji globa yra kraštutinė priemonė, dėl kurios sprendimą priima teismas. Nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliojo įstatymo pakeitimas, kai taikoma laikinoji priežiūra. Tai reiškia, kad visų pirma yra artimi giminaičiai. Antra yra, kai giminaitis atsikelia į šeimą. Trečia yra, kai vaikai su vienu iš tėvų arba kartu gali būti apgyvendinami socialinių paslaugų centre. Vadinasi, šeimai intensyviai teikiama pagalba ar keičiant elgesį, ar įgyjant tam tikrus įgūdžius.
Tai, kaip matome, iki laikinosios globos ir vaiko perkėlimo iš šeimos yra eilė kitų galimų pagalbos formos. Laikinosios globos sprendimų tikrai skaičius nėra pakitęs.
Jeigu vaikas laikinai atskiriamas, mes per penkias dienas kreipiamės į teismą, tą sprendimą turi priimti teismas. Bet tai turi būti realus pavojus vaikui. Bet atvykstant specialistams vietoje ieškoma įvairių sprendimų. Ir tie sprendimai dažniausiai būna artimi giminaičiai arba persikeliama pas giminaičius. Giminaičiai iki 30 dienų gali padėti.
Kaip pasikeitė vaiko teisių apsaugos specialistų darbas karantino metu? Turbūt šiuo metu pavojingiau vykti į šeimas ir tikrinti situaciją tiesiogiai?
Tarnyba buvo aprūpinta pilnai [apsaugos] priemonėmis. Aišku, buvo organizuojamas darbas nuotoliniu būdu. Ir, jeigu yra poreikis ir realus pavojus vaikui, tai vaiko teisių apsaugos specialistai vyko į šeimą. Kadangi karantino laikotarpiu apie 25 proc. pranešimų buvo su policija, tai mes bendradarbiavome su policija, aiškinomės. Nuo gegužės 1 dienos specialistai grįžo į darbą ir esant poreikiui vyksta į šeimą.
Ar jūsų specialistai, lankydami šeimas, pastebėjo, kad karantino metu vaikų emocijos skiriasi? Galbūt daugiau įtampos vaikai jaučia, nežinios?
Tas laikas karantino buvo ir yra didžiulis iššūkis mums visiems, ypač šeimoms su vaikais. Ir pykčio, ir įvairių situacijų išvengti tikrai nepavyko. Vaiko teisių specialistai fiksuoja kitokias situacijas, kad užfiksuota pranešimų šeimose, kurios nebuvo žinomos ar kažkaip pastebimos iki šiol.
Tai nebūtinai buvo nustatyti vaiko teisių pažeidimai, tai tik pranešimai apie galimus pažeidimus. Arba tai smurtas, arba, kai vienas iš tėvų naudoja pyktį, dūžta daiktai ar panašiai. Bet, aišku, mes ir patys kreipėmės į mokyklas, prašydami švietimo pagalbos specialistų, psichologų atkreipti dėmesį į šeimas, kurioms reikia pagalbos.
Minite dūžtančius daiktus, galbūt kai kurių medžiagų vartojimo gausėjimą. Ar tai būtumėte linkusi siekti konkrečiai su karantino įtaka?
Manau, kad taip. Vis tiek laikas yra ilgas, tėvų darbas persikėlė į namus, vaikų mokykla persikėlė į namus, draugų ratas apsiribojo. Tai iššūkis yra visiems. Didesnėse ar mažesnėse patalpose teko susispausti šeimoms tikrai labai ilgą laiką.
Antra, situacija finansinė, ekonominė šeimose yra įvairi. Ir nerimas, ypač, kai pradėtas švelninti karantinas, pradėjo atsidaryti darželiai, tėvai kaip ir turi realią galimybę grįžti į darbus, bet ne visi tėvai turi, kur grįžti. Ta realybė finansinė tos dienos žiūri tiesiai į veidą ir kelia didelį pyktį, nerimą, kuris išsifiltruoja ir pasireiškia alkoholio ar kitų medžiagų vartojimu, pykčio protrūkiais ir panašiai.
Kviečiu neužsidaryti ir pasinaudoti galimybėmis, šiuo metu Lietuvoje yra labai daug nemokamų pagalbos linijų – Vaikų linija, Jaunimo linija, kad vaikai drąsiai kreiptųsi pagalbos. Vaikai tikrai drąsiai gali kreiptis į savo mokyklos psichologą ir socialinį darbuotoją.
Suaugę žmonės taip pat turi būti drąsūs kreiptis ir prašyti pagalbos sau. Yra begalė linijų nuo Tėvų linijos, iki pagalbasau.lt, skirtinguose miestuose veikia krizių centrai.
Ačiū už pokalbį.
