Anot Vidaus reikalų ministerijos (VRM), S. Greičiui pavesta nedelsiant pateikti reikalingą informaciją, siekiant išsiaiškinti visas aplinkybes, kodėl sekmadienį nebuvo priimtas sprendimas valstybės lygiu perspėti ir informuoti šalies gyventojus apie gresiančią stichinę nelaimę Lietuvoje ir kas už tai atsakingas.
„Situacija, kai gyventojai nėra perspėjami apie galimus pavojingus meteorologinius reiškinius, negali pasikartoti. Šiuo atveju kalbame ne tik apie suniokotą turtą, bet ir apie žmonių sveikatą ar net gyvybę“, – ministerijos pranešime cituojama A. Bilotaitė.
„Siekiame kuo skubiau išsiaiškinti visas šio įvykio aplinkybes ir nustatyti atsakingus asmenis. Institucijos privalės dar kartą peržiūrėti gyventojų perspėjimo kriterijus ir užtikrinti, kad sistema veiktų tinkamai“, – teigė ji.
Gyventojai nesulaukė pranešimų dėl audros
Pasak ministerijos, praėjusiais metais VRM atsakingoms valstybės institucijoms ir tarnyboms buvo pavedusi įvertinti anksčiau išmoktas pamokas bei nustatyti aiškų ir vieningą gyventojų perspėjimo ir informavimo algoritmą.
Kaip BNS anksčiau informavo PAGD, įspėjamieji pranešimai apie audrą į gyventojų mobiliuosius telefonus nebuvo siunčiami, nes prognozė nerodė stichinių ar katastrofinių reiškinių.
Už ekstremaliųjų situacijų valdymą šalyje atsakingas PAGD, savivaldybės, ministerijos ir kitos valstybės institucijos. Institucijų veiksmus Vyriausybės lygiu koordinuoja Nacionalinis krizių valdymo centras.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Prognozių ir perspėjimų skyriaus vedėja Inga Grigorjanc teigia, kad PAGD apie artėjančią audrą buvo informuotas.
„Duomenys tikrai buvo išsiųsti, apie dešimtą valandą buvo išplatintas pranešimas apie stichinį reiškinį – labai smarkų lietų ir apie pavojingą reiškinį – smarkų vėją“, – žurnalistams pirmadienį Vilniuje sakė I. Grigorjanc.
Pasak jos, taip pat surengta vaizdo konferencija, per kurią su atsakingomis už ekstremalias situacijas institucijomis tarnyba aptarė situaciją, kokie pavojingi reiškiniai numatomi, kaip reaguos upės.
„Visą bendrą situaciją aptarėme, tikrai buvo informuotos visos reikalingos institucijos“, – kalbėjo I. Grigorjanc.
Anot tarnybos atstovės, ir anksčiau yra pasitaikę, kai PAGD nesureaguoja į perduotą informaciją.
„Bet su kiekvienu reiškiniu taip tikrai nevyksta, dažniausiai yra reaguojama ir laiku sureaguojama, mes taip pat konsultuojamės telefonu, pakomentuojame, kurie regionai bus labiausiai paliesti, bet kartais nutinka tokia situacija, kad nesureaguojama laiku“, – sakė ji.
Už ekstremaliųjų situacijų valdymą šalyje atsakingas PAGD, savivaldybės, ministerijos ir kitos valstybės institucijos. Institucijų veiksmus Vyriausybės lygiu koordinuoja Nacionalinis krizių valdymo centras.
