Vidmantas Paukštė sako, kad baltarusiški kroviniai sudaro apie 32 proc. Klaipėdos uosto krovos.
„Uosto direkcija gauna pajamas iš laivų rinkliavų, tai yra, iš tų laivų, kurie įplaukia į uostą. Tai jeigu nebus dalies krovinio, bus mažiau laivų, tai uosto direkcija gaus mažiau rinkliavų ir tą būtų galima įvertinti maždaug iki 18 mln. eurų“, – LRT radijui penktadienį sakė V. Paukštė.
Anot jo, panašaus krovinių srauto, kurį galėtų perimti Klaipėdos uostas, šiuo metu nėra, tačiau nepaisant kalio trąšų praradimo, uostas toliau investuos ir vystys infrastruktūrą.
V. Paukštė tvirtino, kad šiuo metu pradedamas rengti ketverių metų strateginis planas – bus siekiama, kad uoste būtų kuriama daugiau pridėtinės vertės.
„Matome labai įdomią sferą – vėjo jėgainių gamyba ir statyba Klaipėdos uoste, daugiau inžinerinės pramonės vystome ir dedame daug pastangų, rengiame projektinius pasiūlymus dėl pietinės uosto dalies išvystymo“, – pasakojo vienas uosto vadovų.
JAV šį pirmadienį įvedus naujas sankcijas Baltarusijai, kurios apima ir „Belaruskalij“, susisiekimo ministras Marius Skuodis sakė, kad baltarusiškų trąšų eksportas per Klaipėdą sustos gruodžio mėnesį.
Trąšas vežančių „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška BNS ketvirtadienį sakė, kad bendrovė dėl baltarusiško tranzito praradimo neteks apie 60 mln. eurų.
Anot jo, panašaus dydžio pagalbos „Lietuvos geležinkeliams“ reikėtų iš valstybės, siekiant nepermesti išaugusių infrastruktūros išlaikymo kaštų ant kitų klientų, daugiausiai – pramonės įmonių.
Savo ruožtu Europos Sąjunga sektorines sankcijas Baltarusijai, įskaitant kalio trąšų prekybą, paskelbė birželio pabaigoje.
Tačiau tuomet sankcijos įsigaliojo tik apie 20 proc. per Lietuvą keliaujančio tranzito ir tik sutartims, kurios sudaromos po sankcijų paskelbimo.
