Kaip BNS sakė tarybos pirmininkė Saulė Mačiukaitė-Žvinienė, šis ir kiti įstatymų pakeitimai siūlomi norint padidinti aukštojo mokslo prieinamumą „pagal kiekvieno asmens sugebėjimus ir žinias“.
„Šiandien jei asmuo siekia valstybės finansuojamos vietos, jis turi išlaikyti ne mažiau kaip tris brandos egzaminus. Tačiau jei jis nesiekia valstybės finansuojamos vietos, jam užtenka vieno (...). Nepriklausomai nuo to, ar žmogus planuoja, ar neplanuoja mokėti už mokslą, mūsų manymu, turi būti vienodi reikalavimai. Kalbame apie tai, kaip yra ir dabar pretenduojamiems į valstybės finansuojamą vietą – bent trys valstybiniai brandos egzaminai“, – sakė ji.
Leistų atsisakyti privalomos matematikos
S. Mačiukaitė-Žvinienė pabrėžė, kad egzaminai turi būti „tokie, dėl kurių apsisprendė pati aukštoji mokykla, išskyrus lietuvių kalbos valstybinį brandos egzaminą“. Ji patvirtino, kad tai reikštų, jog kai kurios aukštosios mokyklos galėtų nereikalauti matematikos valstybinio brandos egzamino, kuris privalomas nemokamoms studijoms šiuo metu, o, pavyzdžiui, prašytų biologijos, chemijos egzaminų ir pan.
Šiuo metu norint studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje būtini lietuvių ir matematikos valstybiniai brandos bei dar vienas bet kuris brandos egzaminas – jų sąrašas detalizuojamas švietimo ministro įsakymu.
„Nekalbame, kad atsisakome matematikos ar kitų dalykų, sakome, kad stojimui į aukštąją mokyklą turi būti įvairovė priklausomai nuo programos, į kurią orientuojasi asmuo (...). Taip, tai sudarytų galimybes tą padaryti (atsisakyti matematikos egzamino – BNS), bet jeigu jie matytų, kad reikia, jie skelbtų, kad reikia“, – teigė ji.
Įstoti padėtų ir įgyta kvalifikacija
Tarp kitų siūlymų – nustatyti, jog studijų prieinamumui užtikrinti valstybė skirtų papildomus 3 proc. nuo skiriamo bendro finansavimo aukštajai mokyklai, taip pat siūloma į konkursinį stojimo į aukštąją mokyklą balą įskaičiuoti ne tik brandos egzaminų ir mokymosi rezultatus, bet ir profesinio mokymo kvalifikacijos ir motyvacijos rezultatus.
Tarybos pirmininkė teigia, kad tai suteiktų „alternatyvių būdų“ įstoti į aukštąsias mokyklas, pavyzdžiui, prieš dešimtmetį baigusiems mokyklą asmenims, kuriems nepasisekė gerai išlaikyti egzaminų, bet jie per tą laiką įgijo vertingos profesinės patirties, žinių. Siūloma, kad tokios galimybės būtų suteiktos, pavyzdžiui, baigusiems trumpąsias studijas, įgijusiems profesinio mokslo ar kitus norimos studijuoti srities kvalifikacinius pažymėjimus ar netgi įrodantiems darbinę patirtį – jiems būtų skiriami papildomi konkursiniai balai.
„Dabar vienintelis kelias pakliūti į aukštąją mokyklą, ypač į valstybės finansuojamą vietą – tik laikyti valstybinius brandos egzaminus, nesvarbu, ar tu ką tik baigei mokyklą, ar prieš 15 metų. Tai yra paieška alternatyvių kelių, kuri galėtų taip pat padėti“, – tvirtino S. Mačiukaitė-Žvinienė
Siūlo lankstesnes paskolų sąlygas
Taryba kaip priemonę, didinančią aukštojo mokslo prieinamumą, siūlo pakoreguotas valstybės remiamų paskolų grąžinimo sąlygas. Siūloma numatyti, kad paskolos grąžinimas būtų susietas su pajamų riba pagal vidutinį darbo užmokestį, ji galėtų būti pradėta grąžinti ne po vienų, o po penkerių metų.
Taip pat siūloma nustatyti lengvatines sąlygas paskolų grąžinimams, jei studentas renkasi studijas, aktualias regionams (pavyzdžiui, kultūros, slaugos sektoriaus darbuotojai), kai jis pasirenka dirbti regione ir dėl mažesnio atlyginimo jam paskolai grąžinti kyla daugiau iššūkių.
„Šis instrumentas dabar neveikia, norėtumėme, kad jis būtų suaktyvintas iš valstybės pusės“, – sakė ji.
Lietuvos švietimo tarybą sudaro 26 nariai, deleguoti iš aukštojo, bendrojo ir profesinio mokslo atstovų, visuomeninių organizacijų, profesinių sąjungų, verslo ir darbdavių atstovų, joje taip pat dalyvauja Seimo, Vyriausybės deleguoti nariai.
