Apie savo šiurpią patirtį, „Žinių radijas“ laidoje, kalbą Osvaldas Guokas, ilgus metus Ukrainos fronte kariavęs lietuvis karys, kuris šiemet buvo sunkiai sužeistas.
Galbūt papasakotum kas nutiko?
O. Guokas: Kas nutiko fronte? Nutikimai – tai yra dronai, į mus pataikė rusų dronas, jis buvo su optiniu kabeliu. Tokia šių metų bjaurybė atsirado pavasarį ir gan aktyviai naudojama. Kadangi buvome pasiruošę, žinojome, kaip veikti, dėka pasiruošimo išgyvenau, padariau, kaip supratau, viską teisingai.
Po to daug kartų pergalvojau, ką reikia daryti, ir tas pasiruošimas padėjo, dėl to sau suteikta pagalba buvo kiek įmanoma teisinga, dėl to ir po to viskas ėjo sklandžiai. Tiek gydymas, tiek, be abejo, pats išgyvenimas, nes pirmiausia reikia išgyventi.
Ką reiškia pataikius dronui?
O. Guokas: Jis pataikė į automobilį, jis mūsų laukė. Mes judėjome naktį, jis buvo danguje. Mes buvome pasiruošę, pradedant visa ekipuote. Dažniausiai nesinori laikytis taisyklių, pamiršti kažką, bet šiuo atveju buvau pasiruošęs pilnumoje: užsidėjęs pirštines, užsidėjęs maksimaliai visas apsaugas, užsidėjęs akinius naktį, atsidaręs visus langus. Tai irgi gelbėjo, nes kūne neturiu daug stiklų. Skeveldros liko kojoje, metalinės, bet, tarkim, stiklai nesprogo, nesudužo.
Skrendant per patikrą į lėktuvus ne taip lengvai praeisi.
O. Guokas: Tikrai taip. Tą ir pasitikrinau geležinkelyje, nes grįžinėjau traukiniu. Ukrainoje visur stovi metalo detektoriai ir taip cypė. Aš visą metalą nuo savęs, nuo kūno nusirinkau, ir vis tiek jis cypė.
Tada parodžiau koją, sakau: „Eikite prie kojos.“ Galvoju, reikės nešioti su savimi pasą ir rentgeno nuotrauką, kad, jeigu ką, parodyčiau. Bet Kaune medikai žada dar šiek tiek pašalinti to metalo iš kūno. Jis gyventi netrukdo, gražiai prigijo, sugijo.
Ar neskauda?
O. Guokas: Ne, nes pasisekė – nutrauktas nervas. Kai nėra nervo, nėra skausmo, tai irgi yra gerai. Šioje vietoje, atakavus priešo dronui, teko suteikti sau pagalbą, bet tai nėra taip paprasta teorijoje. Mes žinome, ką reikia daryti, kaip reikia daryti, bet visada vyksta kažkas ne taip, kažkas kitaip.
Ukrainos kariai (nuotr. SCANPIX) Išlipus iš automobilio, kai norėjau užsidėti savo turniketą, atskrido dar vienas dronas. Turėjau su ta sužeista koja greitai bėgti slėptis į pastatą, nes pamačiau, kad yra pastatas. O pastate, vėl dar kartą bandant užsidėti turniketą, atskrido dar vienas dronas.
Trys dronai?
O. Guokas: Po to dar ketvirtas buvo, tada teko vėl judėti gilyn į pastatą, pasislėpti ten po lentomis, po senomis durimis, pasislėpti ir tada jau užsidėti sau teisingai turniketą, bet kraujas bėga labai greitai, o mes žinome, kad reikia kuo greičiau stabdyti.
O sakykite, prašau, o turniketas čia yra kas?
O. Guokas: Tai yra medicininis prietaisas, skirtas kraujo sustabdymui galūnėse. Įprastai kariai turi keletą, aš irgi jau turėjau net penkis. Turniketą reikėtų turėti netgi šiaip civiliniame gyvenime, įsidėjus į automobilį vežiotis. Kodėl gi ne? Nes maža ką.
Ar užsieniečiai gali laisvai duoti kraujo ukrainiečiams?
O. Guokas: Manau, kad bet kas gali ir Ukrainoje iš tikrųjų ši sistema, labai dažnai keliaujant galima pamatyti, kad stovi autobusiukai kažkokie, kur galima net gatvėje prieiti ir duoti kraujo, nes poreikis yra didžiulis – ypač kai suaktyvėja karo veiksmai.
Jų negali prognozuoti, kiek bus sužeistų, ir tam tikrose zonose kartais gali radikaliai išaugti kraujo poreikis – kraujas bėga labai greitai. Aš teoriškai žinojau, kad jo netenki labai greitai, bet kai tai pajauti savo kailiu, jėgos senka labai greitai, dėl to reikia veikti labai greitai ir viską daryti teisingai.
Man asmeniškai jėgų užteko tik nuspausti racijos mygtuką, nes jėgos išsenka. Su visomis paskutinėmis jėgomis pasišaukti pagalbą, pasakyti, kurioje vietoje esu, kad atvyktų pagalba. Aktyviuose veiksmuose nebūtinai išeina iškart sau suteikti pagalbą. Gali tekti judėti, slėptis kažkur.
Kaip tau keturi dronai? Ar galima kalbėti apie vaizdą, apsaugą iš viršaus ir tiesiog sėkmę? Juk nebūtinai galėjo būti pastatas šalia kažkur.
O. Guokas: Tų faktorių yra milijonas ir viskas gali taip sutapti, bet įdomiausias toks, galbūt jis sunkiai nusakomas, bet iš tikrųjų gelbsti intuicija, o intuicija man sakė, kad tikrai kažkas įvyks. Dėl to aš tikrai buvau pilnai pasiruošęs ir su visa ekipuote.
Dronai puolė Rusiją: pranešama apie dužusius langus ir gaisrus (nuotr. Telegram) Minėjai pirštines. Paaiškink, ką reiškia tos pirštinės. Kokia jų svarba?
O. Guokas: Svarba yra didžiulė, aš ją žinojau praktiškai.
Tu pats vairavai?
O. Guokas: Taip, šiuo atveju. Mano kovos brolis, jis anksčiau buvo išvažiavęs ir automobilis sprogo. Jis išgyveno, nes buvo tinkamai apsirengęs: su akiniais ir su pirštinėmis, tiesiog negavo nudegimų.
Viena ranka buvo be pirštinės, tai nukentėjo vienintelė ranka, kuri buvo be pirštinės, o kita liko sveika. Tai, praktiškai pamačius pasekmes, tai yra iš tikrųjų tokia pamoka, kurią aš labai gerai atsiminiau, ir jų man prisireikė, tų pirštinių.
Kadangi po sprogimo mašinoje kilo gaisras, aš savo rankomis jį užgesinau.
Tai tu buvai sužeistas ir tu dar gesinai gaisrą?
O. Guokas: Taip, mes degėme, dar šalia buvo mano bendražygis, ir aš supratau, kad jam yra žymiai blogiau, nes nereagavo į balsą, nereagavo į papurtymą. Po to pamačiau, kad mano koja sužeista.
Dėl to pagal protokolą pats sau pradėjau teikti pagalbą. Pastebėjęs gaisrą, aš jį pirmiausia užgesinau, po to jau dėjausi savo turniketą. Taip buvo.
Visos laidos klausykite čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
