Nuo karo pasprukusi ukrainiečių šeima sutiko pasidalinti savo istorija su portalo tv3.lt skaitytojais. Šeimos moterys atskleidė, ką joms teko išgyventi, ir pažėrė karo kasdienybės detalių.
Graužia kaltė – dalis šeimos liko Ukrainoje
Ukrainietė Irina Savčenko atvyko į Lietuvą kartu su dviem dukromis. Šeima bėgo iš daugiau nei milijoną gyventojų turinčio pietų Ukrainos miesto Mykolajivo.
Rusijos raketos ne vieną sykį smogė šiam miestui. Paskutinėmis dienomis susprogdino Mykolajivo kareivines, kur miegodami žuvo mažiausiai pusšimtis karių.
Užtat išsigelbėjusią šeimą graužia kaltė – Irina nesiliauja galvojusi apie Ukrainoje likusius artimuosius.
„Jaudinamės, nes ten liko giminaičiai. Senelis, mano tėvas, mano brolis, dar daug kas liko. <...> Ryte atsikeliame, skaitome iš karto naujienas, susiskambiname. Žiūrime, kas nutiko prie mūsų namų. Tokia, žinote, kaltė, kad mes čia, o jie – ten“, – atvirauja moteris.
Savčenko šeimai giminės pasakoja, kad kai kada naktį negali sudėti bluosto – juos neramina nežinomybė, kur smogs rusai.
„Neaišku, kur jie šaudo. Jeigu kariai kažkiek žino, tai gyventojai išvis nesiorientuoja. Tu tiesiog girdi iš visų pusių, ir nesupranti, kur krenta. Tai baisu, kuo toliau, tuo baisiau“, – sako Irina, kuri pati išgyveno šį jausmą.
Ji atskleidė ir daugiau karo kasdienybės detalių. Pavyzdžiui, Ukrainos žmonės susiduria su sunkumais nusipirkti maisto, vaistų. Kartais mieste visuotinai atjungia elektrą, tada visi būna be šviesų.
Naktį, prasidėjus komendanto valandai, visuose namuose užgęsta šviesos, žmonės iš vieno kambario į kitą juda pasišviesdami žibintuvėliais, pasakoja ukrainietė.
Karas taip sukrečia, kad žmogus atsisako valgyti
Tuo tarpu Mykolajive, Savčenko šeimos namuose, liko senelis – Irinos tėvas. Moters širdis nusirita į kulnus, kai pagalvoja apie tėvą Ukrainoje.
Jie dažnai susiskambina ir kalbasi apie savo išgyvenimus. Moteris pasidalijo, ką girdi iš tėvo lūpų.
„Ką galėjome, tokius produktus tėčiui nupirkome, sukrovėme į šaldytuvą, šaldiklį. Bet jis sako, kad iš viso nieko nevalgo. Jo sesuo iš Italijos jam skambina, bara, ragina nors sriubos išsivirti.
Vakar skambinau, tai jis pirmą kartą per savaitę išsivirė sriubos. Sako: Aš nenoriu valgyti. Mes kartojame, kad produktai yra, negi leis jiems prapulti, raginame valgyti, bet jis nieko nenori“, – su jauduliu balse kalba Irina.
Apskritai jos tėvas nerodo baimės ženklų. „Mano tėtis nesislėpė. Mes traukėmės į rūsį, o jis kažkodėl ne“, – prisimena ji.
Dviejų mergaičių senelis kas naktį miega virtuvėje, kad esant reikalui, galėtų iš karto leistis į rūsį. Patogiai miegoti nėra kada – vyras pasirengęs įvairiems scenarijams, o naktį lieka ypač budrus.
„Jis sako, kad miega apsirengęs, kad jeigu kas, galėtų iškart iš namo išeiti“, – teigia Irina.
Rusų žodžiai – tarsi peilis į nugarą
Paklausta, kas ją skaudina labiausiai, moteris atsakė nedvejodama: ją smarkiai žeidžia žmonės, kurie netiki, kad Ukrainoje vyksta brutalus karas. Dažniausiai tai būna Kremlių palaikantys rusai. Irina kelia tik vieną klausimą: „Aš nesuprantu, kokia nauda Rusijos piliečiams iš šito karo?“
„Rusai palaiko Putiną ir sako, kad taip reikia, kad jie mus gelbėja. Aš to nesuprantu. Pirmomis dienomis susirašinėjome su jais, bandėme įrodyti, kad vyksta karas. Jie sako, kad nėra karo, kad tai specialioji operacija. Paskui – kad mes patys į save šaudome. Jie neigia tai, kas pas mus vyksta – tai mus žeidžia“, – širdgėlą liejo ji.
Moterį pribloškė rusų pasisakymai. Viena iš atsiųstų žinučių nuskambėjo beširdiškai.
„Jie sakė, kad visa tai feikai, netikros fotografijos, kad to negali būti. Sakome: kaip tai negali būti? Brolis susirašinėjo su kažkuo iš Rusijos, tai jam pasakė: Išeik į lauką, nusifotografuok prie tanko ir tik tada tavimi patikėsiu“, – atskleidė Irina.
Karo pėdsakai vaikus kamuoja iki šiol
Karo išgyvenimai skaudžiai palietė ir Irinos vaikus. Ji papasakojo, kad mergaites kankina baimė, nors jos jau yra saugioje šalyje.
Štai šešiametei Oleksandrai karas asocijuojasi su nuotykiu ir pramoga. „Saša kelionėje miegojo, ji maža, jai visa tai kaip nuotykis. Ji kažkaip su džiugesiu kalba, kad pas mus karas. Sakė: Mama, šaudo, ar bėgsime? O gal geriau slėpkimės? Tai jai kaip žaidimas, ji paprasčiausiai nesupranta“, – apie dukros reakciją pasakoja mama.
Tačiau minint Kovo 11-ąją mergaitę sukaustė išgąstis, kai prie Seimo praskrido naikintuvai. Jų sukeltas garsas Oleksandrai priminė karo baisumus.
O 14-metę Anną karo atgarsiai lydi ir Lietuvoje – pirmomis dienomis mūsų šalyje jai buvo sunku apsiprasti. Mergina pasakoja, kad net menkiausias garsas gali ją sukrėsti.
„Čia statybos vyksta. Kartais triukšmauja, tai toks jausmas, kad čia kažkur šaudo, kažkas skrenda. Dar šiandien sėdėjau kambaryje, o lauke judėjo kranas. Aš taip stipriai išsigandau... Tiek laiko praėjo, o vis tiek baisu, nors ir suprantu, kad esu toli nuo Ukrainos“, – jausmais dalinasi paauglė.
Vilnietė pasisakė apie abejingus NT nuomotojus: „gėda“
Savčenko šeimai pastogę suteikė vilnietė Ingrida Palijanskienė. Vos išgirdusi apie platformą „Stiprūs kartu“, moteris nedvejodama pranešė galinti apgyvendinti ukrainiečius.
„Kaip nepadėsi, jeigu galime padėti. <...> Ukrainiečių tauta tiek kovoja – tikrai ir už mus. Jeigu už mus nepakovos, jeigu ten jie neatsilaikys, tai juk ir pas mus ateis [Rusija – tv3.lt]“, – kalbėjo moteris.
Ingrida liko nusivylusi dalies lietuvių elgesiu su ukrainiečiais. Ieškodama buto nuomai, ji susidūrė su kliūtimi – NT savininkų nenoru apgyvendinti karo pabėgėlius iš Ukrainos.
„Su tais butais tikrai labai nemalonu. Prieš ukrainiečius nepatogu: išsirenka ir su tokia viltimi, kad čia gyvens, ir mokykla šalia... <...> Vieni kainą pakėlė, kiti atsisako aprodyti. Mane sunervino net, gėdinau juos“, – pasakojo Ingrida.
Jos žodžiais tariant, negražu daryti verslą iš žmonių nelaimės, ypač esant tokiai sudėtingai geopolitinei situacijai.
Primename, kad paaukoti Ukrainos žmonėms galima per ne pelno siekiančią organizaciją „Blue/ Yellow“. Norėdami skirti paramą, spauskite čia arba skambinkite trumpuoju numeriu 1482 – auka 3 arba 5 eurai.
Norintys suteikti pastogę Ukrainos pabėgėliams, gali registruotis platformoje „Stiprūs kartu“, paspaudę čia.
Pamatyti, kaip ukrainietis tėtis atsisveikina su dukra, galite čia:
