Pirmas ir svarbiausias Ukrainos tikslas yra gauti kuo daugiau puolamojo tipo ginkluotės, be kurio neįmanomas Rusijos užgrobtų teritorijų atsiėmimas. Šiuo atveju didžiuliu postūmiu tapo JAV prezidento Joe Bideno pasirašytas lendlizo projektas, kuris leis tiekti ginkluotę Ukrainai lengviau ir išvengiant biurokratinių kliūčių.
Kita ypač svarbi kryptis yra humanitarinės ir kitokios pagalbos teikimas užsienio šalyse atsidūrusiems ir savoje šalyje likusiems ukrainiečiams. Kaip žinoma, labai daug nuo karo bėgančių ukrainiečių patraukė į Lenkiją, Moldovą, Slovakiją, Vengriją, Rumuniją, taip pat Lietuvą. Mūsų šalyje jau registruota daugiau nei 50 tūkst. ukrainiečių. Tačiau labai daug ukrainiečių neteko namų, bet liko Ukrainoje, tik persikėlė šalies viduje.
„Trečias klausimas, tai Europos Sąjungos kandidatės statusas“, – teigia O. Kondratiuk, pridūrusi, kad šiuo atveju labai praverstų praktinė Lietuvos pagalba, nes Lietuva sėkmingai praėjo šį procesą ir tapo Europos Sąjungos nare.
Europos Sąjungos kandidatės statusą Ukrainą tikisi gauti birželio mėnesį. Reaguodama į Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono teiginius, kad Ukrainos pilnavertė narystė bus galima tik po dešimtmečių, O. Kondratiuk teigė nemananti, kad prireiks tiek daug laiko.
Ketvirtas tikslas apima pastangas pasiekti, kad Rusija būtų nubausta už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmogiškumui, kuriuos įvykdė Rusijos ginkluotosios pajėgos. Kaip žinoma, Rusijos pajėgoms pasitraukus iš Kyjivo regiono buvo aptikti nusikaltimų pėdsakai: kai kurie gyventojai buvo nukankinti, prievartauti, jų kūnai išniekinti, palaidoti masiniuose kapuose. Rusų pajėgos taip pat masiškai išveža iš Ukrainos teritorijos ukrainiečių gyventojus į Rusijos teritoriją, tarp jų yra tūkstančiai vaikų. Pavyzdžiui, šiuo metu skaičiuojama, kad į Rusiją išvežta 1,2 mln. ukrainiečių, iš jų 210 tūkst. yra vaikai.
Tuo metu penktasis Ukrainos tikslas žymi pastangas pradėti šalies atstatymą. Pasak O. Kondratiuk, beveik visi į užsienio valstybes pabėgę Ukrainos piliečiai nori grįžti namo, bet kadangi Rusijos pajėgos sunaikino daug namų, ligoninių, mokyklų, tai žmonės paprasčiausiai neturi, kur grįžti, net jeigu teritorija jau išvaduota iš rusų.
O. Kondratiuk sako, kad skirtingos valstybės yra apsisprendusios pasirūpinti skirtingomis Ukrainos sritimis. Tarkime, Latvija norėtų rūpintis Buča, Jungtinė Karalystė – Kyjivo regionu, o Lietuva esą galėtų padėti atstatyti Avdijivką. Panašiu principu po NATO skėčiu buvo vykdomas Afganistano atstatymas, kai skirtingos šalys buvo atsakingos už skirtingas provincijos atkūrimo grupes, tik tiek, kad jos buvo atsakingos ir už šių provincijų karinį saugumą, ko Ukrainoje nėra.
Savo xoxlyna jau isgrobste dabar nori grobstyti es
