Seimo narys Algirdas Sysas tvirtina, jog priiminėjami vyriausybės sprendimai netenkina paprastų žmonių poreikių, o labiau atliepia elito ir įvairių interesų grupėms, o kalbos apie pagalbą skurstantiems taip ir lieka kalbomis.
„Man atrodo, kad valstybė pirmiausia turi rūpintis piliečiais ir sudaryt tokias sąlygas, kad kuo mažiau žmonių patektų į atskirtį ir skurdą. Labai sveikinu nevyriausybines organizacijas, kurios tuo užsiima.
Bet iš skaičių ir veiksmų tai lieka labiau gražūs žodžiai ir šnekos apie gerovės valstybę. Visada visiems geras nebūsi, bus žmonių, kuriems yra gerai taip, kaip jie gyvena, bet yra ir dirbančių žmonių, jaunų šeimų, kurios pakliūna į tuos spąstus“, – sako politikas.
Socialdemokrato teigimu, Lietuva turėtų sekti Vakarų Europos valstybių pavyzdžių, norėdama mažinti visuomenės socialinę atskirtį.
„Mes esam Europos Sąjungos valstybė narė, pažiūrėkime į Europos standartus. Kokia atskirtis yra Europoje ir kokia pas mus? Viena didžiausių. Vadinasi, mes kovojam su skurdu didindami nedideles pensijas, bet atskirtis vis tiek didelė.
Kodėl Skandinavijoj, Vokietijoj, Nyderlanduose ar kitose šalyse ta atskirtis yra 4-5 kartai, o pas mus 6-7“, – svarsto A. Sysas.
Žmonės turi užsidirbti patys
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus sako, kad neužtenka tik imti ir kopijuoti kitų šalių pavyzdį, o norint sumažinti socialinę atskirtį reikia sudaryti sąlygas, kad žmonės patys galėtų užsidirbti pinigų.
Jo teigimu, būtina užtikrinti galimybes persikvalifikuoti, suteikti naujas kvalifikacijas, gerinti susisiekimo paslaugas bei spręsti vaikų darželių klausimus, kad įsidarbinti galėtų ir tie, kurie nėra apriboti negalios ar senyvo amžiaus.
„Jei tau dabar valstybė padeda, moka socialines išmokas, papildomas kompensacijas, tai turėtum rodyti kokias nors pastangas, kad stengsiesi ir bandysi dirbti“, – tvirtina M. Šiurkus, kuris teigia, jog šiuo metu dirba su savivaldybėmis ir bando ieškoti būdų,
Kaip užtikrinti sąlygas, kad žmonės galėtų įsidarbinti ne tik didžiuosiuose, bet ir mažesniuose Lietuvos miestuose, kuriuose ir vyrauja didžiausia socialinės atskirties problema.
Viceministras sako, kad ministerijoje taip pat rengiami įstatymų pakeitimai dėl žmonių įsiskolinimo. Siekiama užtikrinti, kad būtų subalansuotas žmonių skolų grąžinimo ir uždarbio santykis, kad tik pradėję dirbti prasiskolinę darbuotojai neprarastų didelės dalies savo atlyginimo.
Skiriama per mažai lėšų
Ekonomistas Romas Lazutka sako, kad didžiausia problema yra ta, kad socialinės apsaugos ir darbo ministerijai yra skiriama per mažai lėšų, kad ji galėtų deramai spręsti socialinės atskirties klausimus.
Jo teigimu, tai lemia dabartinė Lietuvos mokesčių politika, kuri labiau saugo pasiturinčiųjų pajamas, bei mažos pastangos padidinti socialinio draudimo biudžetus.
Ekspertas prideda, kad Lietuvoje vyrauja ir didelė turto ir pajamų nelygybė.
„Pas mus ji (turto ir pajamų nelygybė – aut. past.) yra labai didelė, o tai reiškia, kad viršutinė visuomenės dalis turi labai daug.
Lietuvoje labai mėgstama paminėti, kad krizių metu auga depozitai, bankų sąskaitos, gyventojų pajamos. 60-65 proc. visų tų sąskaitų ir lėšų turi tik tai 10 proc. gyventojų“, – teigia ekonomistas.
Tiesa, per paskutinį dešimtmetį R. Lazutka Lietuvos ekonomikoje įžvelgia ir pozityvių dalykų, kaip kad mažėjanti atlyginimų nelygybė, augančios algos, neapmokestinamas minimalus atlyginimas, didėjantys valstybės ir „Sodros“ biudžetai.
Problemų įžvelgiama ir švietime
Ekonomistas prideda, kad tobulinti reikėtų ir šalies švietimo sistemą, kuri šiuo metu vaikus segreguoja, o tai nulemia tolimesnį vaikų, kurių šeima yra prastesnėje socialinėje padėtyje, apsileidimą suaugus.
„Švietimo sistema pas mus yra skandalinga, galima prisiminti ir valdžias, kada buvo padaryta Steponavičiaus reforma, „krepšelinė“ sistema.
Švietimo sistema mūsų vaikus nuo mažens segreguoja socialiniu požiūriu. Tai yra, elito vaikams – geriausios mokyklos, o likusiems – prasčiausios“, – sako R. Lazutka.
Padėti turėtų ir darbdaviai
Siūlydamas ką reikėtų pakeisti, A. Sysas kartoja, kad reikėtų imti pavyzdį iš kitų Europos valstybių, kuriose prie biudžeto didinimo prisideda ir darbdaviai.
„Pas mus darbdaviai moka tik 1,7 proc. į garantinį, nelaimingų atsitikimų fondą. Socialiniame draudime, pensijų draudime jie išvis nedalyvauja.
Visose kitose šalyse jie moka 30-50 proc. Tai galbūt reikėtų, kad ne tik darbuotojas mokėtų 8,8 proc. nuo savo darbo užmokesčio, bet ir darbdaviai prisidėtų prie šitos sistemos“, – sako socialdemokratas.
Seimo nario teigimu, reikėtų keisti ir antrosios pensijų kaupimo pakopos sistemą, kuri, jo manymu, yra socialiai neteisinga ir didėjančios pensijų problemos neišspręs.
Visą „Žinių Radijo“ laidą galite peržiūrėti čia:
