Manantys, kad žmogaus teisės buvo bereikalingai suvaržytos, dažniausiai kaip nepagrįstai apribotą teisę nurodė judėjimo laisvės ribojimą šalies teritorijoje – taip atsakė net 68 proc. apklaustųjų, teisę į darbą (draudimas dirbti, nuotolinis darbas) – 14 proc., pasirinkimo, žodžio laisvę (testavimas, izoliavimas, vakcinavimas) – 12 proc., bendravimo laisvę su kitais asmenimis – 11 proc.
Tokius duomenis atskleidė Žmogaus teisių stebėjimo instituto užsakymu tyrimų agentūros „Spinter research“ šių metų kovo mėnesį atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa.
Apklausos metu buvo teirautasi Lietuvos gyventojų nuomonės įvairiais žmogaus teisių klausimais, tokiais kaip susirinkimų ir saviraiškos laisvė, privatumo apsauga, lyčių lygybė, smurtas prieš moteris, vaiko teisės ir kitais.
Apklausa atskleidė, kad beveik pusė (44 proc.) gyventojų jaučia, kad Lietuvoje negalima laisvai burtis į taikius susirinkimus, pavyzdžiui, protestus, mitingus. Dažniausiai taip jaučiantys nurodė jauniausio amžiaus – 18-25 m. respondentai. Tuo pačiu dauguma gyventojų – 68 proc. pritaria susirinkimų laisvės ribojimui dėl Covid-19 pandemijos įvesto karantino metu.
Susirinkimų laisvės ribojimui respondentai pritartų ir tuo atveju, jeigu susirinkime būtų skatinama smurtauti prieš visuomenės mažumos grupę (71 proc.), susirinkimu būtų išreiškiamas palaikymas Rusijos prezidento Vladimiro Putino politikai (56 proc.), susirinkime būtų naudojami policiją įžeidžiantys plakatai (51 proc.). Dažniausiai respondentai nurodė, kad patys dalyvautų taikiame susirinkime, jeigu jame keliama problema paliestų juos asmeniškai (75 proc.).
Beveik du trečdaliai respondentų (61 proc.) mano, kad žiniasklaida Lietuvoje nesistengia naujienų pateikti tiksliai ir nešališkai, tuo pačiu net 73 proc. sutinka, kad žiniasklaidoje ir internete skleidžiamos melagienos ir netikri faktai kelia grėsmę demokratijai. Net 89 proc. pasisako už saviraiškos laisvės ribojimą, jeigu skatinama smurtauti prieš asmenį ar asmenų grupę, 75 proc. – jeigu skatinama neapykanta imigrantams, 68 proc. – jeigu viešai šaipomasi iš religinių simbolių, 65 proc. – jeigu viešai niekinamos svarbios Lietuvos istorinės asmenybės.
Vertinant privatumo apsaugą, daugiau nei pusė respondentų (58 proc.) nurodė, kad negali kontroliuoti, kokius duomenis apie juos renka privačios bendrovės, 73 proc. nurodė, kad jiems nepakanka arba labiau nepakanka informacijos, kokius duomenis apie juos renka valstybės institucijos. Tačiau net 75 proc. respondentų sutiktų, jeigu informacijos apie asmenis rinkimas būtų plečiamas siekiant užkirsti kelią nusikaltimams ir juos išaiškinti, 72 proc. – siekiant nustatyti ir šalinti grėsmes nacionaliniam saugumui. Tačiau tik 50 proc. sutiktų, kad duomenų rinkimas būtų plečiamas siekiant suvaldyti Covid-19 pandemiją.
Vertinant lyčių lygybę, pusė respondentų (51 proc.) nurodė jaučiantys, kad vyrai ir moterys Lietuvoje turi lygias teises, 54 proc. – kad moterys Lietuvoje turi vienodas galimybes su vyrais kilti karjeros laiptais. Dažniau taip besijaučiantys įvardijo vyrai, su tuo dažniau nesutiko moterys. Kas ketvirtas respondentas (25 proc.) nurodė manantis, kad vyrai yra geresni politiniai lyderiai nei moterys, tačiau net 82 proc. sutiko, kad namų ruošos darbus vyrai ir moterys turi dalintis po lygiai. 70 proc. sutiko arba greičiau sutiko su teiginiu, kad moteris turi teisę pasirinkti, ar ji nori nutraukti nėštumą.
Tuo pačiu visuomenėje pamažu didėja netolerancija smurtui prieš moteris ir vaikus. Net 73 proc. respondentų nesutiko arba greičiau nesutiko su teiginiu, kad smurtas artimoje aplinkoje yra asmeninis šeimos reikalas, todėl su juo susijusios problemos turėtų būti sprendžiamos privačiai. 78 proc. taip pat nesutiko arba greičiau nesutiko su teiginiu, kad tėvai turi teisę savo nuožiūra naudoti fizines bausmes prieš vaiką. 67 proc. nurodė, kad imtųsi veiksmų, įsikištų arba paskambintų Vaiko teisių apsaugos tarnybai, jeigu pamatytų viešoje vietoje mušamą vaiką, 61 proc. – jeigu išgirstų konflikto garsus, išsigandusio vaiko riksmus ir verkimą kaimynų bute.
