Apgailėtina

aktualijos...

laisvas_ com/teisejas-siuksta-nurode-neieskoti-teisejo-furmanaviciaus-zudiku

Užduokite sau klausimą: kodėl sisteminiai visais būdais mėgina numarinti GARLIAVOS [bylą] žudikę?
`

Lietuvos valstybinė šventė o neša Ukrainos vėliavas trūksta žodžių

'''Buhalterių ekonomika arba "nusipirk ką nors sau"
Mūsų valstybėje kaip Sekundės banke. Arba vadovaujamasi garsiuoju Sekundės banko šūkiu - "Reikia pinigų? Pinigų yra".
Būtent taip galvojo didieji ekonomistai - buhalteriai, didindami mokesčius ir akcizus. Apie tai, kad gali nutikti priešingai, šie korifėjai ir minties galiūnai net nesusimastė. O pasirodo, kad visur turi būti saikas ir pusiausvyra, nes anot tautos patarlės - lazda turi du galus. Kai vieną galą perlenki, kitu galu lazda smogia tiesiai į kaktą, tarpuragin. Būtent taip nutiko su akcizų kurui pakėlimu.
Vienašališkai, nekreipiant dėmesio į aplinkinių valstybių (Lenkija, Latvija, Estija) akcizų politiką, pakelti akcizus, galėjo tik buhalterio asistentas, o ne ekonomikos dėsnius išmananti valdžia. Taip valdžia tikėjosi išspręsti finansines problemas? Taip būtent rodė skaičiukai Exel formulėje.
Sausio mėnesio degalinių pardavimai smuko 16,6 procento ir jei tendencija išliks tokia pati, prognozuojami valstybės praradimai būtų apie 200 milijonų eurų per šiuos metus. Ir tai tuo metu, kai yra aimanuojama nežinant iš kur paimti pinigų gynybai.
Bandoma įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį, apmokestinti cukrų...Ne ten ponai ieškote pinigų. Sumažinkite akcizą kurui ir pinigai plūstelės į biudžetą. Negalime su savo kainomis išsišokti virš kaimynų ir tikėtis gero akcizų surinkimo būdami brangiausi regione. Nebepirkite vakcinų, kurių 90 procentų tenka nurašyti ir utilizuoti. Vien pernai utilizuota vakcinų už 50 milijonų eurų. Karlai...50...
Mokesčių kėlimas yra rizikingas užsiėmimas. Perlenkus lazdą dažnai gaunamas priešingas rezultatas, o grįžimas į pradinę padėti jau būna neįmanomas. Kai susigriebiama, dalis mokesčių mokėtojų jau būna pasitraukę iš rinkos, kiti susikūrę kitas alternatyvas ar atradę sprendimus, kaip susimažinti išlaidas.
Naujas NT mokestis, kurį tikisi prastumti valdančioji dauguma, turi sukelti taip pat nepageidaujamų reiškinių. Nebent jis būtų simbolinis. Bet matant bendras tendencijas tikėtis, kad jis bus "protingas", ilgoje perspektyvoje neverta. Žmonės pasipriešins neskubėdami registruoti statybų, pasirinkdami gyvenimą nesibaigiančiose statybose ir taip bandys sutaupyti nemažai pinigų.
Valstybės tarnybos važinės po kaimus, registruos neteisėtas statybas ir išrašinės baudas. Back ir USSR?
Susipriešinimas tarp visuomenės ir okupacinės valdžios didės. Kol paskutiniai likučiai dar lojalių piliečių supras, kad putinas jau seniai mus okupavęs. Nebūtina fiziškai okupuoti valstybę pakeičiant jos statusą, galima ją užimti ir mentaliai, paliekant išorinius valstybingumo simbolius - vėliavą, himną, herbą. Tai tik nebeegzistuojančios valstybės artefaktai, bet turinys tai jau visai kitas. Jo nebėra.""

Smagu, Lietuva laisva ir turtinga

''"Mes pradedame ginklavimosi varžybas ir jas laimėsim" - pareiškė vienas asmuo, pamiršęs kuo tokios varžybos pasibaigė vienai tokiai sąjungai, kurios pėdomis jau ėmė žingsniuoti ES.
Bet jūs runkeliai tylėkit. Bijokit ir tylėkit. Ir neklausinėkit, iš kur gausim pinigų tankams. Net jei tų tankų ir nepasigaminsim, tai neklauskit, kur tie pinigai, kurių mes net neturim, nuėjo.
Neklausinėkit, nes klausinėdami (ar tiesiog norėdami gyvent taikiai ir ramiai) tik patvirtinate, kad esate Kremliaus, Pekino, Pchenjano (o nuo šiol ir Vašingtono) agentai.
Bijokit. Tylėkit (nors geriau ne tylėkit, o skanduokit Slava Ukraine). Ir patys reikalaukit kuo didesnių mokesčių tankams, raketoms, maistui su kirmėlėmis, nelegalų išlaikymui, lgbt ir tt ir pan ...
Ir džiaukitės, kad gyvenate demokratijoje (kurioje panaikinami neįtikę prezidentiniai rinkimai ar prie valdžios neprileidžiamos rinkimus laimėjusios "nevertybinės" partijos).
Džiaukitės, kad gyvenate žodžio laisvėje (kurioje ką galima kalbėti pasakys ekspertai, o ko negalima - nuspręs EK su Švabu priešakyje).
Bet tai tik informacinis triukšmas. Savo mastais toli pralenkiantis informacinį triukšmą, keliamą dėl Žemaitaičio pasisakymų. Nors skirtas tam pačiam - nukreipti dėmesį nuo esmės.
Visa šita isterija ir karo būgnų mušimas žinant, kad iš tiesų nieks tos nusmurgusios Europos Sąjungos nepuls, mano manymu vyksta tik todėl, kad globalistams iš WEFo, gausiai maitinamiems sorošinių fondų, sutūpusiems Briuselio Babelio bokšte tiesiog svyla padai.
Nes jei Amerika nori nuo šiol gyventi be visos tos beprotystės ir chaoso, kurį tebekelia sorošiniai demonokratai ir jų tarnai už Atlanto, Dėdė Semas turės užsiimti ir Europos tvartų kuopimu nuo viso sorošinio globalistinio mėšlo.
O tai jau nepriimtina Europos tautų kraują siurbiantiems parazitams, apsikaišiusiems "NVO" ir kitomis "svarbiomis demokratijai" kontorėlėmis.
Todėl ir verksmai. Todėl ir karo būgnai gaudžia. Todėl ir keikiasi "vertrybiškieji".
Todėl jau ne tik Rusija, bet ir Amerika - tai liberalios demokratijos priešai. Priešai, su kuriais mes raginami kovoti.'''

Visi suvokti pinigai nuseda sostinėje.

Vilius Kavaliauskas
8 val. ·
VALSTYBĖ – GYVENIMAS PO TAUTOS ŽYGDARBIO. Kiekvienai kartai linkėčiau turėti tokį įvykį. Tą kovo 11-osios vakarą sėdėjau AT rūmų posėdžių salės spaudos tribūnoje, ir mano kaimynu buvo Antanas Terleckas. Kai paskelbė balsavimo rezultatus, visa salė atsistojo, stojomės ir mes. Aš pažiūrėjau į laikrodį (keista, oficialus tekstas apie nepriklausomybės paskelbimo laiką dviem minutėm nesutapo su mano laikrodžiu). Antanas, kaimynas iš dešinės, labai ramiu balsu pasakė: „Kad tik neišduotų“.
Tą frazę ėmiau suprasti po kelių dešimtmečių. Terleckas jos man niekuomet nekomentavo, nors visada persimesdavom žodžiu. Perpratau, rašydamas knygą apie Vyties Kryžiaus kavalierius. Visi mes gėrimės žygdarbiais, bet greitai užmirštame patį didvyrį. O kaip jam sekasi? Ar tvirtas kaip anksčiau?
Aprašęs pusantro tūkstančio biografijų, staiga supratau, kad atlikti žygį – nėra taip sunku. Sudėtingiau prasmingai ir dorai pragyventi visą likusį gyvenimą, išvengti pagundų ir blogų darbų.
Taip ir valstybė. Pradėjome gražiai rodydami ištvermės ir santūrumo pavyzdį Europai. O paskui? 35 metai – tik akimirksnis ilgoje valstybės istorijoje. Kaip ilgai ji gins ir saugos savo vaikus? Kaip ilgai ji liks Lietuva?
Gerbiu ir sveikinu visus, kas atvedė mūsų kraštą į Kovo 11-tą.

Vilius Kavaliauskas
8 val. ·
VALSTYBĖ – GYVENIMAS PO TAUTOS ŽYGDARBIO. Kiekvienai kartai linkėčiau turėti tokį įvykį. Tą kovo 11-osios vakarą sėdėjau AT rūmų posėdžių salės spaudos tribūnoje, ir mano kaimynu buvo Antanas Terleckas. Kai paskelbė balsavimo rezultatus, visa salė atsistojo, stojomės ir mes. Aš pažiūrėjau į laikrodį (keista, oficialus tekstas apie nepriklausomybės paskelbimo laiką dviem minutėm nesutapo su mano laikrodžiu). Antanas, kaimynas iš dešinės, labai ramiu balsu pasakė: „Kad tik neišduotų“.
Tą frazę ėmiau suprasti po kelių dešimtmečių. Terleckas jos man niekuomet nekomentavo, nors visada persimesdavom žodžiu. Perpratau, rašydamas knygą apie Vyties Kryžiaus kavalierius. Visi mes gėrimės žygdarbiais, bet greitai užmirštame patį didvyrį. O kaip jam sekasi? Ar tvirtas kaip anksčiau?
Aprašęs pusantro tūkstančio biografijų, staiga supratau, kad atlikti žygį – nėra taip sunku. Sudėtingiau prasmingai ir dorai pragyventi visą likusį gyvenimą, išvengti pagundų ir blogų darbų.
Taip ir valstybė. Pradėjome gražiai rodydami ištvermės ir santūrumo pavyzdį Europai. O paskui? 35 metai – tik akimirksnis ilgoje valstybės istorijoje. Kaip ilgai ji gins ir saugos savo vaikus? Kaip ilgai ji liks Lietuva?
Gerbiu ir sveikinu visus, kas atvedė mūsų kraštą į Kovo 11-tą.