D. Cichockas pasakoja, kad bendradarbiavimas su Vokietijos brigada prasidėjo pernai vasarą. NT brokerio žiniomis, prieš tai vokiečiai bandė ieškoti būstų patys, bet dėl kalbos barjero, lietuviškų taisyklių nežinojimo ir kitų priežasčių jiems sekėsi sunkiai.
Sužinojęs, kad į Lietuvą atvyks naujas srautas vokiečių karių, D. Cichockas paskambino brigados atstovams ir pasisiūlė padėti.
Būstų vokiečių kariams ieško pagal bendrų apžiūrų sistemą
D. Cichockas sako sugalvojęs sistemą, kaip palengvinti būsto paiešką. Pirmiausia, paklausia vokiečių karių, ko jie ieško ir kiek pinigų gali skirti. Pagal tai suranda tiek objektų, kiek asmenų/šeimų šiuo metu ieško.
Tuomet visa vokiečių grupė kartu su brokeriu eina apžiūrėti visų objektų. Jei kuris nors tinka kariui ar jo šeimai, objektas rezervuojamas ir, jeigu neatsiranda kliūčių, išnuomojamas.
„Kartais būna, kad iš karto pasako (kad nori nuomotis apžiūrėtą būstą – red. past.), bet dažniausiai pasako po visų apžiūrų, kai turi su kuo palyginti“, – pasakoja NT brokeris.
Dažniausiai per vieną savaitę įvyksta keli turai.
Tiesa, vieni kariai dar prieš dislokavimą atskrenda į Lietuvą, apžiūri ir išsinuomoja būstus, ir tik po to sugrįžta tarnybai. Kiti jau būna atvykę, tad kol susiranda būstą, gyvena vadinamuosiuose co-living‘uose – būstuose su bendromis patalpomis.
Būstų reikia ne tik aukštesnio rango karininkams. Anot D. Cichocko, namų Lietuvoje ieško ir personalo darbuotojai, kurie rūpinasi karine infrastruktūra, inžinerija ir t.t.
D. Cichocko žiniomis, šį spalį į Vilnių atvyko apie 80 Vokietijos brigados karių. Šių metų pabaigoje Lietuvoje iš viso turėtų būti apie 500 Vokietijos brigados karių.
Už būstą gali mokėti nuo 1200 iki 3200 eurų
Paklausus, kokio būsto ieško vokiečių kariai, D. Cichockas sako, kad tai priklauso nuo įvairių faktorių.
„Pagrindas yra jų biudžetas, nes vieni nori sumos su kartu jau įskaičiuotais komunaliniais mokesčiais, kiti, kurie atkeliauja nuolatiniam (apie 3 metų) gyvenimui, ieško, kad būtų nuoma ir atskirai komunaliniai pagal faktą“, – pasakoja NT brokeris.
„Kitas faktorius – ar atvyksta vieni, ar su šeima, ar su antra puse. Trečias faktorius yra plotas. Aišku, jie dažniausiai žiūri nuo 50 kvadratinių metrų ploto būstų“, – vardija jis.
Visa tai vokiečiai gali sau leisti. Kaip pasakoja D. Cichockas, kiekvienas karys, karininkas turi atskirą biudžetą, pagal kurį renkasi būstą.
„Dažniausiai, jeigu karys atvyksta vienas, jis vis tiek nori visiškai išnaudoti savo biudžetą, kad jaustų maksimalų komfortą, naujumą“, – sako pašnekovas.
Vieno kario nuomos biudžetas gali siekti nuo 1200 iki 3200 eurų kartu su komunaliniais mokesčiais.
„Šiandienos pavyzdys: karys turi 2350 eurų biudžetą, jis nuomojasi 100 kv. m. kotedžą, nes pas jį kartą per mėnesį atvyks šeima“, – pasakoja D. Cichockas.
Nori modernių namų su visa buitine technika, internetu
Vokiečių kariai būstams turi tam tikrų reikalavimų. Vienas pagrindinių – kad objektai būtų nauji ar bent moderniai įrengti.
„Butai, namai arba kotedžai turi būti nauji, modernūs, skandinaviško tipo, labiau fancy“, – apie vokiečių karių lūkesčius sako D. Cichockas.
Antra, vokiečiai nenori, kad būstas jau būtų apgyvendintas.
„Turiu omenyje, kad šeimininkai gyvena, bet atlaisvina kariui. Jie nenuasmenina būsto. Jis turi būti negyvenamas, kad būtų galima gyventi čia ir dabar“, – pastebi D. Cichockas.
Kur gyventi, vokiečių kariai renkasi iš įvairių objektų, bet pirmenybę teikia namams ir kotedžams su privačiu kiemu ir tvora.
„Jiems ypač svarbus privatumas ir aptverta teritorija“, – pasakoja NT brokeris.
Namų vidus taip pat svarbus. D. Cichockas pastebėjo, ko visada reikia vokiečių kariams.
„Būtina indaplovė, būtina, kad kartu būtų skalbyklė ir džiovyklė. Kaip ir minėjau aptvertas kiemelis. Ir būtinai – internetas. Televizija jiems nelabai reikalinga“, – sako NT brokeris.
Kitaip nei lietuviams, vietos automobiliui reikia ne visiems, nes ne visi Lietuvoje vairuoja.
„Parkavimas – privalumas. 80 proc. karių reikia, bet kai kuriems nereikia“, – priduria pašnekovas.
Paklausiausi rajonai
Taip pat, vokiečių kariai būstą išsinuomos ne bet kur. Rajonas, kuriame yra gyvenamasis objektas, turi būti patogiu atstumu nuo darbo, jei kartu gyvena šeima su vaikais, – netoli mokyklos ar darželio.
D. Cichockas įvardijo keturis Vilniaus mikrorajonus, kuriuos dažniausiai renkasi vokiečių kariai. Nedidelė dalis jų pasirenka Baltupius, Visorius.
„Ten ilgam laikotarpiui, t. y. 3 metams, atsikraustė šeimos. Jos koncentravosi ne į darbo vietą, o į mokyklą, nes Ateities gatvėje yra vokiečių mokykla“, – paaiškina NT brokeris.
Antra pagal populiarumą vietą – centriniai rajonai netoli Vokietijos brigados biuro Rinktinės gatvėje.
„Tai yra Konstitucijos prospektas, Olimpiečių gatvė, Senamiestis, Šnipiškės“, – vardija D. Cichockas.
„Tada Antakalnis, Saulėtekis, Nemenčinės pusė, nes daliai jų reikalingas susisiekimas su Nemenčine“, – tęsia jis.
Populiariausia teritorija – Rokantiškių karinio miestelio link.
„Dabar didžiausia koncentracija – Kalnėnai, Pavilnys, Naujoji Vilnia, šiek tiek Nemėžio, Rokantiškės, Didžiasalis. Net ir dabar apie 50 karių apsigyveno būtent šios teritorijos spinduliu“, – akcentuoja D. Cichockas.
Tiesa, kariai gali dirbti skirtingose vietose: pavyzdžiui, vieną kartą jie bus paskirti tarnauti Nemenčinėje, kitą kartą – Rokantiškėse.
„Žinodami, kad gali būti darbo vietos permainos, jie ieško būstų Markučiuose arba Paupyje, Aukštaičių ir Manufaktūrų g. Ten irgi ypač didelė vokiečių karių koncentracija “, – sako NT brokeris.
Tendencija ieškoti būstų kas pusmetį, nes kariai dažniausiai atvyksta balandį ir spalį. Taigi tikėtina, kad naujas srautas bus balandį.
Pasipelnyti neturint gero pasiūlymo nepavyks
Pamatę, kad vokiečių kariams ieškomas nekilnojamasis turtas iki 3200 eurų per mėnesį, dalis lietuvių ėmė trinti rankomis. D. Cichockas sako sulaukęs daugybės skambučių, tačiau ne visi siūlomi variantai yra svarstytini.
„Nenoriu nieko įžeisti, kai kurie tikrai gražūs, simpatiški, bet tikrai jų neverta rodyti vokiečiams, nes jie neišsinuomos, tai bus tik laiko gaišimas. Tokių buvo apie 50 proc. Kitus 50 proc. dėliojome pagal biudžetą, kambarių skaičių, karių reikalavimus ir pan.“, – pasakoja NT brokeris.
Kai kurie lietuviai gudrauja: iš pradžių nori parduoti savo nekilnojamąjį turtą, bet pamatę, kad būsto ieško vokiečių kariai, pasisiūlo jiems išnuomoti.
„Yra tokių, kurie trina rankomis, nes grąža, lyginant su būsto verte ir su nuoma, yra apie 8 proc., kas rinkoje yra pakankamai gera grąža“, – pastebi D. Cichockas.
Be to, vokiečius galima laikytis svajonių nuomininkais: „Lietuviai nori vokiečių dėl mokumo, dėl tvarkingumo ir dėl fiksuotų mokesčių. Tai skamba patraukliai, bet to, jie maksimaliai išnaudoja savo biudžetą.“
Patį D. Cichocką maloniai nustebino dar vienas faktas – sužinoję, kad jų pasirinktą būstą nori nuomotis lietuviai ar kiti žmonės, vokiečiai užleidžia vietą jiems.
„Beveik visi kariai ir net jų vadovybė pasako, kad jeigu išsirinko būstą ir nori jį nuomotis, bet eilėje laukia lietuvių ar kitos šalies šeima, kuri nori to paties būsto, vokiečiai atsitraukia. Sako, mes nenorime sukelti konkurencijos ir pasirodyti akiplėšos“, – pasakoja NT brokeris.
Ar vokiečių karių atvykimas paveiks NT rinką?
Į Lietuvą atvykstant pirmiesiems vokiečių kariams, gyventojai ėmė nuogąstauti, ar Vokietijos brigados dislokavimas nepaveiks NT kainų. Juk jei vokiečiai gali mokėti daugiau nei vidutinis lietuvis, vadinasi, NT savininkai norės kainas kelti?
Tačiau D. Cichockas aiškina, kad rinką paveiks kiti veiksniai, o ne vokiečių karių buvimas Lietuvoje. Mat patys kariai nesiūlo kainos – jie turi biudžetą ir pagal jį renkasi jau esamus pasiūlymus.
„Jeigu patys kariai kreipiasi su ta kaina, kuri nurodyta skelbime. Tad savininkas kaip ir negali pakelti kainos, nes karys jau mato faktą. Savininkas gali tik pridėti komunalinius mokesčius“, – paaiškina NT brokeris.
Anot D. Cichocko, NT rinka iš tiesų yra iškreipta, tiesa, ne kiek finansiškai, bet lietuvių požiūriu, kuomet žmonės ne parduoda ar kitaip „įdarbina“ savo NT, bet laukia, kol ateis vokiečiai su dosniu biudžetu.
„Dėl pačių lietuvių ir keisis (būsto kainos – red. past.). Jeigu jų požiūris bus „aš noriu daugiau, nes yra rizika“, tai taip ir bus. Pats vokietis rinkos neiškreipia. Jis turi biudžetą, mato pasiūlą ir iš to renkasi“, – sako D. Cichokas.
2025–2026 m. vyksta pagrindinis Vokietijos brigados vienetų perkėlimas, o iki 2027 m. pabaigos Vokietijos brigada yra perkelta į Lietuvą, pasiektas pilnas kovinės brigados pajėgumas. Brigada bus pilnai koviniams veiksmams pasirengęs vienetas, turintis visą reikiamą techniką, įrangą, personalą bei atsargas.
Kaip vokiečių kariams sekėsi integruotis Lietuvoje, skaitykite naujienų portalo tv3.lt interviu su karininke Amrei ir pulkininku Andre Hastenrathu bei jo žmona Verena.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
