Pagal „Tūkstantmečio mokyklų“ programos laiko juostą, 1-ame etape prisijungusiose mokyklose jau turėtų būti prasidėję mokymai ir programos įgyvendinimas. Tačiau programa, pasak žurnalo „Reitingai” redaktoriaus Gintaro Sarafino, programa kurį laiką ir taip buvo vilkinama, tai natūralu, jei mokyklos atsilieka nuo plano.
„Į pirmą etapą pateko dalis savivaldybių, kitos ten turėjo taisyti savo planus, paskui į 2 etapą pateko. Tada ant galvos užgriuvo išvis nesusijusios mokyklų pertvarkos, reformos: naujos ugdymo programos, vadovėliai ir tarpiniai patikrinimai. Ten keičiasi nuo ryto iki vakaro visa tai, sugalvojo tai ministerijos funkcionieriai, o viską vykdyti tai turi pačios mokyklos“, – pastebi G. Sarafinas.
Terminai spaudžia, o mokyklos nespėja
Pasvalio Petro Vileičio gimnazijos, tapusios programos partnere 1-ame etape, direktorė Gitana Kruopienė pripažįsta, jog mokykla atsilieka nuo grafiko ir gavusi finansavimą šiuo metu vykdo viešuosius pirkimus, o mokymai dar neprasidėję. Tam, kad nebūtų skubos, direktorės teigimu, mokyklos nori ir diskutuoja apie programos termino pratęsimą.
„Kadangi dar vyks mokymai, labai norėtųsi ramiai be didelės įtampos išbandyti naujas veiklas, kad galėtume suplanuotas veiklas įgyvendinti praktikoje ir patikrinti, kas geriau veikia, nes dabar tai tikrai šiuo metu dokumentai visi laukia, laukiam kai kurių tiekėjų atsakymo, laukiam dar pasiūlymų. Sakau, yra bėdelių, bet žiūrim pozityviai“, – tikina Pasvalio Petro Vileičio gimnazijos direktorė.
Pasvalio Petro Vileičio gimnazija, pasak direktorės, atsilieka dėl šiuo metu esančio didelio krūvio tiek mokiniams, tiek mokytojams. Vis dėlto mokymus tikisi pradėti dar šių mokslo metų pabaigoje.
„Pavyzdžiui, gimnazijose dabar vyksta valstybiniai egzaminai, anglų kalbos tarpiniai patikrinimai, kas yra nauja ir iš tiesų labai intensyvus periodas, o tai apsunkina situaciją“, – pripažįsta G. Kruopienė.
Varėnos „Ąžuolo” gimnazijos, kuri prisijungė prie programos 2-ame etape, direktorė Milda Padegimaitė patvirtina, kad dokumentai programai vykdyti jau pasirašyti ir dalis pinigų, suplanuotų skirti mokyklai, gauta. Tačiau jų naudoti mokykla dar nepradėjo.
„Mokyklos neturi daugiau pajėgumų, tai viską daro mokyklų vadovai, pavaduotojai, mokytojai ir bendruomenė bendrąja prasme. Na, tai dabar joms svarbiausia yra vykdyti tai, ką privalo“, – paaiškino G. Sarafinas.
Ruošėsi mažinti atskirtį, bet dalies mokyklų finansavimas nepasiekė
Programa yra suskirstyta į keturis blokus: kultūrinį ugdymą, lyderystę, kurios būtų mokomi mokytojai ir mokyklų administracija, „Steam“ ugdymą, apimantį laboratorijų ir kitų mokyklos erdvių atnaujinimą, bei įtraukųjį ugdymą. Per visą tai, pasak programos vadovės Juditos Šarpienės, bus keliami mokinių rezultatai, pavyzdžiui, matematikos srityje.
Kaip anksčiau naujienų portalo tv3.lt kalbinta programos vadovė paaiškina, kad per vadinamąjį įtraukųjį ugdymą mokytojai bus mokomi dirbti su specialių poreikių turinčiais vaikais.
„Įgalinimas mokytojo atpažinti skirtingus mokinių poreikius, pagal įvairius sutrikimus: autizmą, disleksiją. Kad mokytojas ne tik pasitelktų švietimo specialistą mokykloje, bet ir pats galėtų planuoti ugdymą į priekį“, – kalbėjo „Tūkstantmečio mokyklų“ programos vadovė Judita Šarpienė.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šia programa, pristatyta prieš kelerius metus taip pat siekia, kad visi mokiniai turėtų geresnes galimybes mokytis, nepriklausomai nuo miesto, kuriame gyvena, socialinės ar ekomoninės situacijos. Taigi nori sumažinti atskirtį tarp mokyklų ir mokinių rezultatų.
Tačiau didžiosios dalies Lietuvos savivaldybių mokyklos nėra įtrauktos į programą, nes savivaldybės sprendė, kurios mokyklos gaus finansavimą. Žurnalo „Reitingai” redaktorius tvirtina, kad tik penktadalis mokyklų yra įtrauktos į šią programą, nes mokyklų Lietuvoje yra 920, o programoje dalyvauja per 200.
„Kitos, nors ir svajojo, ir pageidavo, niekam ten neįdomu, nusprendė, nubalsavo ir tiek žinių. Tai buvo toks valingas sprendimas, bet jisai dar labiau padidins atskirtį tarp mokyklų. Nors vienas iš tikslų, kuris buvo ir tebėra akcentuojamas, yra sumažinti tą atskirtį tarp mokyklų, o čia net nekvepia mažėjimu“, – paaiškina G. Sarafinas.
Jo galva, mokyklos, įtrauktos į programą, modernės, galės pasiūlyti geresnes mokymosi priemones mokiniams. Tuo tarpu mokyklos, kurios į programą nebuvo įtrauktos, liks tokios, kokios ir buvo, todėl atskirtis tarp mokyklų tik didės.
Pirmiausia gavo pinigus, tada sprendė, kur dės: „Taip dar nėra buvę Lietuvoje“
Iš viso pagal planą „Tūkstantmečio mokyklų“ projektui ministerija skyrė 210 milijonų eurų iš Europos Sąjungos lėšų. Savivaldybės, kurios buvo įtrauktos į programą, pačios nusprendė, į kuriuos iš šių blokų investuoti.
„Taip dar nėra buvę Lietuvoje, kad iš pradžių gaunami pinigai, paskui galvojama kaip juos išleisti“, – kalbėjo G. Sarafinas.
Pasvalio Petro Vileičio gimnazijos direktorė užsimena, jog vykdo ne tik mokymų, bet ir baldų viešuosius pirkimus. Taigi, pasak G. Sarafino. savivaldybių sprendimus įgyvendinančioms mokykloms infrastruktūros, kaip stadionų ar kitų mokyklos erdvių, atnaujinimas nepadės pagerinti mokinių rezultatų.
„Vieniems reikia laboratorijos, kitiems stadiono, tretiems aktų salės remonto ar kažkokią pertvarą išgriauti, ar modernesnio kabineto, bet tai kaip čia susiję su mokinių pasiekimais, atskirties mažinimu per mokyklą, kaip ir beveik niekuo, nes tikslai liko sau, priemonės nuvažiavo sau, realybė dar savo įnešė korekcijų“, – tikino G. Sarafinas.
Ekspertas pabrėžia, jog programos tikslai gražūs, tačiau pasirinktos priemonės nepadės tų tikslų įgyvendinti, todėl programa atrodo kaip parodija.