Socialinių reikalų ir darbo komitetas Lino Kukuraičio ir Tomo Tomilino pateiktą įstatymų pakeitimų projektą pradėjo svarstyti. Šiuo projektu buvo siekiama pakeisti kelis paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo straipsnius. Visiems pasiūlytiems pakeitimams komitetas nepritarė.
Vienas iš pateiktų pasiūlymų – atsisakyti apribojimo, pagal kurį kompensuojamos nuomos dydis negali viršyti asmens gaunamų pajamų. Šis apribojimas praktikoje reiškia, jog itin nedideles pajamas uždirbantys gyventojai, pasinaudoti nuomos būsto kompensacija negali.
Pavyzdžiui, jei studentas per mėnesį uždirba 100 eurų, o būsto nuomos kaina siekia 150 eurų, įstatymų numatyta tvarka, jis nebegalėtų kompensuoti nuomos.
Projektą teikęs T. Tomilinas naujienų portalui tv3.lt teigė, jog pagal dabartinę tvarką, daugiau kompensuojama vidutinei klasei nei pačias mažiausias pajamas uždirbantiems gyventojams.
„Problema yra, kad paramos negali gauti mažiausiai uždirbantys gyventojai – parama paliekama vidutiniokams. Na, pavyzdžiui, atribojami studentai, kurie neturi darbo pajamų. Nors atrodytų, kad parama nuomai kaip tik jiems ir sukurta“, – kalbėjo T. Tomilinas.
Atmetant šį siūlymą, komiteto išvadose argumentuota, jog pajamos vertinamos todėl, kad parama būtų teikiama tiems, kam ji labiausiai reikalinga. Be to, taip apribojama prabangių būstų nuoma.
Komitete išvadose taip pat nurodoma, jog pagal civilinio kodekso nuostatas pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus savo tėvus ir jais rūpintis. Todėl, anot komiteto, vienišiems ir artimų giminaičių neturintiems asmenims turi būti užtikrintas socialinio būsto prieinamumas.
„Ką siūlo gerbiamas Linas, tai iš esmės prieštarauja visai BPO logikai, kuomet mes padarome paramą tokią, kad ji iš esmės nebeskatina žmogaus dirbti, nes paramos dalis, kurią turi prarasti, skatins naudotis parama, neturėti savų pajamų.
Jeigu mes dar padidinsime paklausą, mes dar pakelsime kainas. O už jas mokės visi būstų gyventojai, taip pat ir tie, kurie paramos negauna. Mes tokiam pasiūlymui nepritariame. Žmogui yra motyvacija ieškotis ne kuo pigesnio, o kuo brangesnio būsto“, – kalbėjo Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus
„Kad ir kiek atvėrėm rinkas, socialinio būsto eilė nei kiek nesumažėjo“, – pridūrė viceministras.
Toks paaiškinimas neįtikina T. Tomilino. Anot jo, šalia socialinių būstų, turi būti plėtojama ir nuomos kompensacijos sistema.
„Mes turime galvoti apie tai, kad pagalba nuomai yra labai gera socialinės politikos kryptis, mat nereikalauja statyti socialinių būstų, mažina eiles. Ji įvesta kaip alternatyva soc. būsto eilei, ją mano nuomone reikėtų toliau vystyti, o ne riboti“, – sakė parlamentaras.
Viceministrui iš dalies pritarė ir socialdemokratas Algirdas Sysas. Tiesa, anot jo, reikėtų įgyvendinti municipalinio būsto sistemą.
„Mes pirmaujame pagal privataus būsto nuosavybę Europoje.
Esu municipalinio būsto šalininkas. Lino pasiūlymas didins atskirtį tarp jaunų šeimų“, – kalbėjo A. Sysas.
Atmetė ir kitus siūlymus
Demokratai taip pat siūlė keisti būsto nuomos ir išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydį – jį padvigubinti. Šiuo metu kompensacijos dydis siekia 176 eurų sumą, o demokratai siūlė jį padidinti iki 352 eurų ribos.
Komitetas nepritarė ir šiam pasiūlymui. Komiteto išvadose rašoma, jog didelė kompensacija įtakotų ir iškreiptų būsto rinką, mažintų būsto prieinamumą, be to, kompensacija „ neskatina paramos gavėjų integruotis į darbo rinką ir ilgainiui gali formuoti ilgalaikių paramos gavėjų srautą“.
Na, o demokratai mano, jog būtent dabartinė tvarka skatina gyventojus naudotis valstybės paslaugomis, t.y socialiniais būstais, nes nėra efektyviai skatinamas būstų įsigijimas ar nuoma.
„Po 2023 m. padaryto įstatymo pakeitimo, vienišiems asmenims ir šeimoms labiau apsimoka laukti eilėje ir gyventi socialiniame būste, kuris skiriamas gerokai palankesnėmis sąlygomis, nei parama būstui įsigyti ar nuomoti savarankiškai. Ministras S. Gentvilas yra pripažinęs, kad Lietuvoje per mažai priemonių, skirtų padėti žmonėms apsirūpinti būstu. Nepaisant to, Seimo dauguma pritarė pataisoms, kurios dar pablogino ir taip sudėtingą situaciją“, – pranešime spaudai teigė projektą teikęs Seimo narys L. Kukuraitis.
Mažins paramą būstui įsigyti
Nors Socialinių ir reikalų ir darbo komitetas atmetė pasiūlymus plėsti nuomos kompensacijų tvarką, būsto pirkėjai irgi neturėtų tikėtis malonės.
Kiek anksčiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlė griežtinti paramos dalybas jaunų šeimų pirmajam būstui – jeigu šiuo metu vidutinė subsidijos suma siekia apie 15 tūkst. eurų, tai po pokyčių, bus kompensuojama tik iki 6,5 tūkst. eurų.
Pagal vyriausybės patvirtintą tvarką, subsidija siektų 7,5 proc. būsto paskolos sumos (iki 87 tūkst. eurų), o tai reiškia, kad maksimali subsidijos suma būtų 6,5 tūkst. eurų.
Dabar subsidija siekia 15-30 proc. paskolos, šeima gali tikėtis vidutiniškai 15 tūkst. eurų paramos – taigi, parama būtų sumažinta daugiau nei per pusę. Vėliau įsigyjamo būsto maksimali vertė siektų 120 tūkst. eurų. Subsidija būtų išmokama tik užbaigus statybas.
Pataisomis taip pat siūlo neteikti paramos aplink didžiuosius šalies miestus esančiose savivaldybėse bei kurortuose. Taip pat ketinama įpareigoti šeimas, gavusias subsidiją, penkerius metus deklaruoti gyvenamąją vietą įsigytame bute.
Beje, ši kompensacijos tvarka 2018 m. rugpjūčio 30 d. buvo įvesta tuometinio socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio įsakymu, dirbusio Sauliaus Skvernelio vyriausybėje. Tad turbūt nėra keista, jog šiandien demokratai nepritaria paramos mažinimui.
„Ten irgi vyksta mažinimas, yra kažkoks negatyvus vyriausybės noras mažinti paramą iki 6 tūkst. Tai labai nereikšminga suma, už elektromobilį valdžia daugiau moka. Tai neadekvatu“, – komentavo T. Tomilinas.
Ekspertai prasmę mato tik nuomos kompensacijose
Kiek anksčiau ekspertai naujienų portalui tv3.lt teigė, jog kompensacijos skiriamos jaunų šeimų pirmajam būstui įsigyti – visiškai netikslingos.
NT rinkos eksperto Arnoldo Antanavičiaus nuomone, butus pasinaudojant programa įsigijo tie žmonės, kurie būtų būstus įpirkę ir be paramos. Taigi, būsto paramos programa jiems leido sutaupyti pinigų, tačiau visuomenei didelės naudos iš to nebuvo.
„Greičiausiai jie ir taip būtų pirkę būstą ten, bet tuo pačiu gavo ir dovanėlę iš mokesčių mokėtų aruodo, sutaupė pinigų. Bet nekilnojamojo turto rinkai tai nedavė jokio ilgalaikio gėrio. O ir pačiose savivaldybėse teigiamo impulso neįvyko apart to, kad maža rinkos dalis iš to išlošė“, – pridūrė A. Antanavičius.
A. Antanavičius mano, jog būsto paramos programą jaunoms šeimoms reikėtų naikinti. Anot jo, yra efektyvesnių būdų padėti visuomenės grupėms, kurioms sunkiau įsigyti būstą.
„Sutikčiau su mintimi naikinti programą. Programa nesprendžia būsto įperkamumo ir prieinamumo problemos. Ji tiesiog duoda kažkuriai visuomenės daliai tam tikras privilegijas. Politikams reikėtų nuspręsti, kuriai visuomenės daliai jie nori pagelbėti“, – komentavo A. Antanavičius.
Tačiau, A. Antanavičius mano, jog būtų prasminga lėšas skirti būsto nuomos kompensacijoms.
„Tuos pinigus reikėtų nukreipti ten, kur iš tiesų yra koks nors valstybės prioritetas. Ką nori skatinti, kokius specialistus nori prisikviesti į vienus ar kitus regionus. Tada kelti klausimą, ko reikia, kad tie specialistai atvyktų. Jeigu jiems reikia būsto – tai nebūtinai turi būti nuosavybė. Greičiau reikėtų pradėti nuo nuomos ir kurti savivaldybėms ar valstybei nuomotino būsto fondą, kuris būtų lengvai adaptuojamas pagal rinkos situaciją“, – patarė A. Antanavičius.
Panašiai situaciją mato ir ekonomistas Romas Lazutka. Anot jo, S. Skvernelio Vyriausybės priimta tvarka buvo ydinga nuo pat pradžių – tad ir planus apkarpyti programą jis vertina teigiamai.
„Aš jau tada galvojau, kad tai beprasmė, bereikalinga priemonė, kurią palaipsniui, matyt, užrauks“, – sakė R. Lazutka.
„Kad apribojo – gerai. Kuo didesni apribojimai – tuo geriau, bet juos išvis reikėtų naikinti. Buvo padaryta klaida, kurią reikėtų ištaisyti“, – pridūrė ekonomistas.
Ekonomisto nuomone, ši programa yra ydinga, mat mažas ar mažiausias pajamas uždirbantys gyventojai būsto vis tiek nesugebės įsigyti, net ir su teikiama parama.
„Valstybė vis tiek padeda įsigyti būstą, kai yra daugybė žmonių, kurie apskritai neturi jokios galimybės įsigyti būsto – jų pajamos yra per mažos, jie negali pasiimti banko paskolos, skirti pradinio įnašo, jiems būtų sunku mokėti palūkanas. Jiems belieka nuomotis. O nuomos kainos yra gana didelės. Valstybė turėtų padėti žmonėms, kad jie turėtų pastogę bent laikinai, o ne galvotų apie NT įsigijimą“, – paaiškino R. Lazutka.
R. Lazutkos vertinimu, atšaukus paramos būstui įsigyti programą, lėšas reikėtų skirti būsto nuomos kompensacijoms – taip būtų kur kas labiau padedama žemesnes pajamas uždirbantiems gyventojams.
„Prioritetas galėtų būti būsto neturintys gyventojams, jiems reikėtų teikti paramą, kompensuojant nuomos išlaidas“, – pataria R. Lazutka.
Žmonių skaičius, kurie neturi būsto, jis tik didės. Žmonės sulaukia pilnametystės, pradeda dirbti, kuria šeimas, jiems reikia būsto. Valstybė negali užsibrėžti sau tikslo padėti visiems. Valstybė turėtų padėti tiems, kuriems yra sunkiausia, o tai yra tie žmonės, kurie net negali pretenduoti įsigyti būsto“, – pridūrė R. Lazutka.
Ekonomistas pateikė ir konkretų pavyzdį, kaip pagal dabartinę sistemą, pagalbą gautų būtent aukštesnes pajamas uždirbantys gyventojai.
„Pavyzdžiui, atvažiuoja iš kaimo prekybos centre įsidarbinti kokia nors jauna mergina. Ji dirba už minimalią ar beveik minimalią algą. Ji negali svajoti apie būsto įsigijimą ir paramos negaus. O tie, kurie turi aukštesnį išsilavinimą ir didesnes pajamas, jie gali pretenduoti į paramą“, – paaiškino R. Lazutka.
