TTLA vadovas Povilas Drižas sako, kad Lavoriškių ir Raigardo punktų uždarymas paveiktų tik nedidelę dalį įmonių, kurios vis dar veža krovinius per Baltarusiją.
„Poveikis, kad jis bus dar toms įmonėms, kurios ten dar važiuoja ir kurioms tie postai reikalingi, bet apskritai, kalbant apie transporto sektorių, tai poveikio mes nematome ir turbūt labai didelio neigiamo nebus, nes absoliuti dauguma – 93-94 procentai Lietuvos verslo dirba su Europos Sąjunga“, – antradienį BNS teigė P. Drižas.
TTLA vadovas sako, jog tranzitu per Baltarusiją prekes vežančių Lietuvos įmonių gali būti iki kelių šimtų.
„Nuo pat karo pradžios Lietuvos vežėjų veikla link Rytų, tranzitu per Baltarusijos ir Rusijos pasienį mažėja, turbūt yra iki kelių šimtų įmonių, kurios važiuoja per tą pasienį, nes dauguma, kurios vykdo prekybą su Centrine Azija, važiuoja per tą vidurinį koridorių, kerta Kaspijos ir Juodąją jūrą išvengiant Rusijos ir Baltarusijos tranzito“, – aiškino P. Drižas.
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas BNS teigė, kad tranzitas per Baltarusiją vis dar aktualus smulkiajam verslui, o uždarius du pasienio punktus išaugs vilkikų eilės.
„Kai ratai sukasi, verslas uždirba, kai ratai stovi, pelno nei žmonėms, nei valstybei bus. Reikia suprasti, kad jeigu iš keturių du (punktus – BNS) uždarys, tai eilės bus dvigubai ilgesnės ir pelnas mažesnis. Čia likęs smulkus verslas, visi kiti 2014 metais pakeitė kryptį ir išvyko į Vakarus“, – BNS sakė Z. Buivydas.
„Mes suprantame, kad tai nacionalinis saugumas, bet norime, kad valstybė suprastų, kad ir jai bus didesnė našta, jeigu atsiras daugiau žmonių be darbo (...). Gal jie apie tai ir galvoja, kad galės padėti tam smulkiam verslui“, – pridūrė jis.
Nacionalinio saugumo komisija transporto srautus per du pasienio punktus antradienį pasiūlė nuo kovo stabdyti dėl rizikų, susijusių su tranzito per Lietuvą iš Baltarusijos srautais ir pastarosios žvalgybos ir saugumo tarnybų veikla prieš Lietuvą.
P. Drižas sako, kad verslas nepastebi pasikeitusios situacijos saugumo prasme.
„Aišku, mes tokios informacijos neturime, mums nėra pateikta, ar nacionalinio saugumo situacija yra pasikeitusi, kad yra poreikis riboti srautus per šiuos pasienio punktus, bet komisija nacionalinio saugumo turbūt žino geriau. Bet mes iš verslo pusės nesame pastebėję kažkokių situacijų pakeitimų nei buvo pusę metų ar keli mėnesiai atgal“, – kalbėjo P. Drižas.
Anot jo, uždarant punktus reikia įvertinti ir tai, kad dauguma Europos Sąjungos šalių su Rusija ir Baltarusija prekiauja toliau.
„Apskritai, kai kalbame apie pasienio punktų uždarymus, reikia vertinti visą europinį kontekstą, nes mes uždarome punktus su Baltarusija, o europinė prekyba su ta pačia Rusija nemažėja, kitos Europos Sąjungos šalys prekiauja, o norint sumažinti prekių judėjimą per tuos konkrečius pasienio punktus, reikia į klausimą pažiūrėti plačiau – į Europos Sąjungos prekybą su Rusija ir Baltarusija“, – teigė P. Drižas.
Galutinį sprendimą dėl Lavoriškių ir Raigardo punktų uždarymo turės priimti Vyriausybė. Tuomet liks veikti du punktai – Medininkų ir Šalčininkų.
Lietuva pernai rugpjūtį uždarė du iš šešių pasienio punktų su Baltarusija – Šumsko ir Tverečiaus. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tuomet pranešė, kad ministerija siūlys uždaryti dar du – Lavoriškių ir Raigardo.
Pasienio kontrolės punktų direkcijos duomenimis, antradienį ryte Raigarde įvažiavimo į Baltarusiją laukė 40 vilkikų, Lavoriškėse jų nebuvo. Medininkuose išvykimo laukė 80, Šalčininkuose – 61.
