Klaipėdos apygardos teismas ketvirtadienį pranešė baigęs nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai dėl bičiulės nužudymo, jos palaikų išniekinimo ir pasikėsinimo nužudyti sutuoktinį pareikšti Šilalės rajono gyventojai.
Moteris buvo kaltinama tuo, kad iš savanaudiškų paskatų apgaule iš namų išviliojo buvusią meilužio sutuoktinę, jos automobiliu nuvyko prie upės ir užėjusi nužudytajai iš nugaros ją pasmaugė, taip pat pasikėsino nužudyti savo vyrą jam smogdama akmeniu ir vėliau padegdama.
Prokurorai prašė skirti laisvės atėmimą iki gyvos galvos, tačiau teismas kaip lengvinančią aplinkybę pripažino kaltinamosios kaltės pripažinimą dėl nužudymo ir bičiulės palaikų išniekinimo, taip pat nenustatyta, kad teisiamoji moterį nužudė itin žiauriai.
Neviešuose posėdžiuose nagrinėtos bylos duomenimis, teisiamoji po nusikaltimo įkėlė nužudytosios kūną į automobilį, nuvežė prie upės, nurideno kūną į upės vagos pakrantę ir su skarda, tam tikslui paruošta iš anksto, išpjaustė ant nužudytosios kūno ženklus, primenančius nacistines svastikas.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bylos įrodymai patikimai patvirtina, jog kaltinamoji tyčia nužudė bičiulę, taip pat nusprendė, jog pakanka įrodymų ir moters kaltei dėl pasikėsinimo į sutuoktinį.
Kaltinamoji tvirtino, kad žmogžudystę įvykdė ne siekdama kokios nors materialinės naudos, o tik iš meilės nužudytosios sutuoktiniui, norėdama su juo kurti šeimą, tačiau ši kaltinamosios versija yra paneigta byloje surinktais įrodymais.
Moteris taip pat buvo kaltinama pasikėsinimu nužudyti savo sutuoktinį dėl savanaudiškų paskatų, t. y. ji nusivežė jos nusikalstamų kėslų neįtariantį vyrą į miško keliuką ir smogė akmeniu jam į viršugalvį, o kai vyras prarado sąmonę, apipylė jį nenustatytos kilmės degiu skysčiu ir uždegė, kartu padegdama ir automobilį, kuris visiškai sudegė. Ugnis pažeidė beveik penktadalį vyro kūno.
Atgavęs nuovoką nukentėjusysis, voliodamasis ant žemės, rankomis nusiplėšė degančius rūbus ir užgesino degantį savo kūną. Po to kaltinamoji dar kartą užsimojo akmeniu smogti ant žemės gulinčiam nukentėjusiajam į galvą, tačiau jis pabėgo ir jam buvo suteikta pagalba.
Dėl šio kaltinimo moteris savo kaltės nepripažino, teigė, kad neturėjo jokio tikslo ir neketino nužudyti savo sutuoktinio, o ugnis mašinoje įsižiebė nuo vyro žiebiamo žiebtuvėlio, nes automobilio salone buvo dvi talpos su benzinu. Ji nuplėšė nuo vyro degančius drabužius ir išbėgo į kelią kviesti pagalbos.
Teisėjų kolegija nusprendė, jog nėra pakankamo pagrindo kaltininkės panaudotą bičiulės nužudymo būdą pripažinti itin žiauriu, nes nustačius, jog nukentėjusiosios gyvybė buvo atimta vienkartiniu, nors ir kelias minutes trukusiu poveikiu.
Pasak teismo, pagal praktiką bylose dėl analogiškų ar santykinai žiauresnių nužudymų neinkriminuojami itin žiauraus nužudymo požymiai.
Tuo metu pasisakydamas dėl pasikėsinimo į vyrą, teismas konstatavo, kad kaltinamoji neabejotinai suprato, jog jos pasirinktas gyvybės atėmimo būdas padegant yra itin skausmingas, būdama netoliese ji stebėjo padegtojo kančias ir jo bandymus užsigesinti bei nusiplėšti degančius drabužius, o nukentėjusiajam pavykus tai padaryti, bandė toliau smurtauti, siekdama galutinio tikslo – gyvybės atėmimo.
Tokie veiksmai kvalifikuoti kaip pasikėsinimas itin žiauriai nužudyti šeimos narį dėl savanaudiškų paskatų, inscenizuojant nelaimingą atsitikimą, kad po sutuoktinio mirties visas santuokoje užgyventas turtas atitektų jai ir vaikams.
Subendrinus už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes, moteriai paskirta galutinė 18 metų laisvės atėmimo bausmė, iš jos nukentėjusiesiems priteistas žalos atlyginimas: nužudytosios J.M. vaikų tėvui – 9 185,35 eurų turtinės žalos atlyginimas, keturiems nužudytosioms vaikams – po 30 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo ir po 100 eurų kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaikų pilnametystės.
Nužudytosios motinai bei savo sutuoktiniui nuteistoji turės sumokėti po 20 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą, vyrui – dar ir 1,5 tūkst. eurų turtinės žalos atlyginimą. Priteistos ir beveik 6 tūkst. eurų gydymo, nedarbingumo išmokų atlyginimo išlaidos.
Apygardos teismo nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
