Už kreipimąsi į KT balsavo 62 Seimo naria, 23 parlamentarai buvo prieš, 10 susilaikė.
Seimas antradienį po svarstymo pritarė kreipimuisi ir, pasiūlius parlamento vadovui Viktorui Pranckiečiui, priėmė sprendimą balsuoti dėl kreipimosi skubos tvarka.
Svarstymo metu konservatorius Jurgis Razma teigė, kad, jei pasibaigus rinkimams iškyla pagrįstų abejonių dėl rezultatų, nedaugelis politikų pasipriešintų galimybei pasitikrinti KT. Visgi, anot politiko, toks veiksmas ir tokio kreipimosi turinys turi atitikti įstatymus.
„Su šia iniciatyva, kurią mes dabar svarstome, ne viskas yra tvarkoje, yra tų aspektų. Jei priimtumėme tą nutarimą, <...> mes kaip Seimas truputėlį ir apsijuoktume Konstituciniame Teisme dėl savo teisinio neraštingumo“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo J. Razma.
Konservatoriaus teigimu, į KT reikėjo kreiptis iki lapkričio 3 d.
„Visi aiškiai matome, kokia šiandien yra diena“, – sakė politikas.
Pasak jo, kreipimosi tekstas „neatlaiko jokios kritikos“ ir jame, J. Razmos teigimu, yra absoliučiai klaidingų teiginių. LLRA-KŠS tikino, kad A. Tapino leidinyje jiems nebuvo suteikta galimybė atsakomajai nuomonei. Visgi konservatorius pažymi, kad visuomenininkas siūlė LLRA-KŠS pateikti savo nuomonę, prieš išplatindamas savo leidinį.
J. Razmos nuomone, jei Seimas nusiųstų tokį kreipimąsi, kito rezultato nei atmetimas iš KT laukti neverta. Dėl to konservatorius paskelbė, kad balsavime planuoja susilaikyti.
„Kad rinkimai yra klastojami, tai yra faktas. Pažiūrėkite, kas vyksta JAV. To niekada nebuvo istorijoje, net mirę balsuoja, randa kelis šimtus mirusių, kurie balsuoja už Bideną. Po rinkimų dar dvi ar tris dienas veža biuletenius. Tiek, kad laimėtų Bidenas. Be abejonės, ten taškus „į“ sudės Aukščiausias Teismas“, – nagrinėjant kreipimąsi į KT apie JAV prezidento rinkimus prabilo Petras Gražulis.
Politiko teigimu, jei vienmandatėje apygardoje skirtumas būna iki 50 balsų, biuleteniai yra perskaičiuojami. P. Gražulio nuomone, tai turėjo būti padaryta ir rinkimuose pagal partijų sąrašus.
„Kodėl VRK neperskaičiavo tų balsų? Ar tai yra sudėtinga? Galėjo keletą dienų padirbėti ir perskaičiuoti ir to skundo gal būtų nebuvę“, – svarstė P. Gražulis.
Seimo narys siūlė palaikyti kreipimąsi į KT.
„Nediskutuokim, pavėlavom, bet kreipkimės“, – teigė P. Gražulis.
LLRA-KŠS narė Rita Tamašunienė tikino, kad jos partija skundą pateikė laiku, tačiau Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis nevykdė savo pareigos, neinformavo Seimo narių ir nešaukė posėdžio.
„Tikimės, kad bus užtikrina galimybė gintis ir ginti savo tiesą“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo R. Tamašunienė.
Politikės teigimu, KT turi pasisakyti, ar jos partijos „tiesa yra tiesa ir, ar ją reikia ginti“. Pasak jos, Laisvės TV pasirinko, kokius kandidatus ir partijas reikia pagirti, o kokius kritikuoti. R. Tamašunienės teigimu, Laisvės TV nėra užsiregistravusi nei kaip rinkiminės kampanijos dalyvė, nei kaip viešosios informacijos skleidėja.
Ji kvietė pritarti kreipimuisi ir laukti KT išvados.
„Prašysiu išklausyti teisybę. Labai daug ir visokių interpretacijų ir į kolegos Česlavo Olševskio žodžius buvo įdėta. Pabandysiu nuosekliai paaiškinti visą situaciją, dėl kurios dabar bandoma labai smarkiai banguoti“, – į kolegas parlamentarus kreipėsi V. Pranckietis.
Pasak jo, pirmąjį laišką iš Valdemaro Tomaševskio jis gavo spalio 26 d. V. Pranckiečio teigimu, V. Tomaševskio laiško turinys buvo panašus į dabar nagrinėjamą skundą. Parlamento vadovas laišką perdavė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui, kuris nerado pagrindo svarstyti klausimo.
Kitą laišką V. Pranckietis tikino gavęs lapkričio 1 d. 16.37 val.
„Jokios iniciatyvos naudojant Seimo rinkimų įstatymą aš neturėjau galimybės, šaukti posėdį dėl ko nors nebebuvo prasmės“, – tikino V. Pranckietis.
Seimo pirmininkas visgi siūlė klausimui ypatingą skubą, kad sprendimas dėl kreipimosi būtų priimtas tą pačią dieną.
Klausia, ar Tapino akcija paveikė rinkimus
KT norima paklausti išvados, ar per Seimo rinkimus Andriui Tapinui ir viešajai įstaigai „Laisvės TV“ vykdant plataus masto informacinę politinę kampaniją „Viso gero, Woldemortai“ nebuvo pažeisti agitacijos žymėjimo reikalavimai nurodyti lėšų šaltinį ir aiškiai atskirti nuo kitos skleidžiamos informacijos, ar nebuvo pažeistas draudimas skelbti kompromituojamą medžiagą nesuteikiant galimybės pareikšti atsakomąją nuomonę. Klausiama, ar ši akcija turėjo esminės įtakos Seimo rinkimams.
Taip pat KT teiraujamasi, ar per pirmąjį Seimo rinkimų turą Panerių-Grigiškių vienmandatėje apygardoje nustatyti daugybiniai balsų skaičiavimo ir rinkimų agitacijos taisyklių pažeidimai leido Vyriausiajai rinkimų komisijai tiksliai nustatyti kandidatus, patekusius į antrąjį turą.
Panerių-Grigiškių apygardoje LLRA-KŠS kandidatė Renata Cytacka nepateko į antrąjį rinkimų turą 93 balsų skirtumu. VRK perskaičiavus balsus šioje apygardoje, aptikta įvairių pažeidimų.
Seimo Teisės departamentas atkreipė dėmesį, kad nustatyti terminai kreiptis į Konstitucinį Teismą su paklausimu dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo baigėsi lapkričio 3 dieną. Tačiau iniciatoriai teigia, kad taip nutiko ne dėl Seimo, o dėl Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio kaltės.
Tuo metu parlamento vadovo atstovas spaudai Paulius Žeimys BNS informavo, kad pirmasis LLRA-KŠS skundas gautas spalio 26 dieną, jis buvo persiųstas Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui.
Anot jo, antrą Valdemaro Tomaševskio pasirašytą prašymą kreiptis į KT parlamento vadovas asmeniškai gavo jau praėjus įstatyme nurodytam 24 val. laikotarpiui, skirtam apskųsti rinkimų rezultatus.
Įstatymas numato, kad Seimo rinkimų dalyviai per 24 valandas nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų gali juos apskųsti Seimui arba prezidentui, o Seimas ar prezidentas ne vėliau kaip per 48 valandas kreipiasi į Konstitucinį Teismą su paklausimu dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo.
LLRA-KŠS teigia, kad Seimo rinkimų įstatymą šiurkščiai pažeidė visuomenininko, laidų vedėjo Andriaus Tapino inicijuota kampanija, kuria siekta, jog partija nepatektų į parlamentą.
Vyriausioji rinkimų komisija konstatavo, kad akcija „Viso gero, Voldemortai“ ir leidinys „Viso gero, Valdemarai“ buvo neigiama LLRA-KŠS reklama, tačiau rinkimų kampanijos įstatymo nepažeidė, nes nei A. Tapinas, nei „Laisvės TV“ nebuvo politinės kampanijos dalyviai.
A. Tapinas sako, kad jis jokių teisės aktų nepažeidė.
LLRA-KŠS Seimo rinkimuose neperžengė reikiamos 5 proc. balsų kartelės ir savo frakcijos parlamente neturės. Partijai Seime atstovaus 3 parlamentarai, kurie vietą iškovojo rinkimuose vienmandatėse apygardose.
