Neryje, kur įprastai plaukioja žuvys, šiuo metu burzgia ekskavatoriai.
„Šokiravo ta sunkioji technika pačiame vandenyje. Tai paskutinė Europoje tokio dydžio lygumų upė, kuri saugoma pagal europinį tinklą „Natura 2000“, tai reikia kruopščiai atlikti darbus“, – TV3 Žinioms sakė asociacijos „Lietuvos žuvys“ atstovė Monika Kazlauskaitė.
Stato Kaune gerai žinoma įmonė
Tik to kruopštumo, anot jų, čia nė ženklo. Šį pėsčiųjų ir dviračių tiltą per Nerį, kaip ir daugelį objektų Kaune, stato bendrovė „Autokausta“.
„Mūsų manymu, kad keičiama upės vaga, nes akivaizdžiai matoma iš vaizdo medžiagos, kasamas gruntas iš upės, pilamas, judinami rieduliai, kurie irgi yra vertybė ir nukasinėjamos sraunumos, kas yra labai svarbi buveinė daugybei upės gyventojų“, – teigė M. Kazlauskaitė.
Tilto statybų užsakovė – Kauno savivaldybė, jos atstovai tikina, kad viskas vyksta pagal suderintą projektą – ir esą kol kas čia tik parengiamieji darbai.
„Rangovas darbus atliko pagal projektą, kaip jam ir priklausė. Grunto tyrimai, pasižiūrėt kokie sluoksniai giliau yra, kad būtų galima teisingai suprojektuoti pamatus. Valymo darbai, nes su statybviete rangovas įėjo į šitą teritoriją, prasižvalgė, rado nemažai statybinio laužo, kuriuo anksčiau buvo tvirtinami upės krantai, ir tą pašalinam“, – tikino Kauno savivaldybės Statybos valdymo skyriaus vedėjas Paulius Pochomovas.
Tačiau asociacijos „Lietuvos žuvys“ atstovė kitokios nuomonės.
„Ciniškas ir savivaldybės atstovų požiūris, kad pagal jų projektėlį upė teka ne taip ir jie čia sprendžia ir taiso, tai man atrodo, kad nekiškim nagų ten, kur nereikia, šiais laikais galima pastatyti pėsčiųjų tiltelį negriaunant upės“, – aiškino M. Kazlauskaitė.
Tad sunerimę asociacijos „Lietuvos žuvys“ nariai pateikė skundus aplinkosaugininkams, o šie pradėjo tyrimą. Tačiau komentuoti į kamerą situacijos aplinkosaugininkai nesutiko, apsiribojo abstrakčiais atsakymais raštu.
„Šiuo metu vykdomas tyrimas. Tyrimo išvadomis galėsime pasidalinti pasibaigus tyrimui. Pradėtas ir neplaninis įmonės „Autokausta“ patikrinimas“, – komentavo Aplinkos apsaugos departamentas.
Sprendimą priėmęs asmuo – nebedirba
Tačiau paaiškėjo ir viena įtartina detalė – nors įprastai pagal tokią darbų apimtį ir dar upėje būtinas poveikio aplinkai vertinimas, šiuo atveju – Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija nusprendė kitaip. Tiesa, tokį sprendimą priėmęs darbuotojas ten jau nebedirba.
Ar taip nepadarytas nusižengimas, taip pat aiškinasi aplinkosaugininkai. Direkcija sako, kad kiti saugikliai buvo sudėti.
„Apribotas laikas darbų, kai vyksta žuvų migracija, jis negali vykdyti darbų, dėl taršos – naftos produktais, statybinėmis medžiagomis“, – tikino Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos atstovas Erikas Garbulis.
Esą patikros metu iš technikos taršos į upę specialistai neužfiksavo. O jau nuo rugsėjo pirmosios – oficialiai prasidėjus žuvų migracijai – ekskavatoriai dirba tik krante. Visuomenininkai sako, toks požiūris trumparegiškas ir žala gamtai greičiausiai jau padaryta.
„Saugomų žuvų, lašišų, šlakių migracija, būtent šios žuvys ir juda Nerimi aukštyn link savo nerštaviečių ir reikia suprasti, kad jos neturi kalendoriaus“, – nerimauja „Lietuvos žuvys“ atstovė.
Planuojama, kad pusseptinto metro pločio ir beveik 300 metrų ilgio pėsčiųjų ir dviračių tiltas per Nerį bus pastatytas per dvejus metus, Kauno savivaldybė iš miesto biudžeto tam numatė apie 10 milijonų eurų.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:































































































































































































































































































