„Tikiuosi, kad Lietuvai nieko nenutiks. Tikiuosi, kad Lietuvos lyderiai vadovausis sveiku protu“, – linki M. Chamsinas.
Interviu naujienų portalui tv3.lt jis papasakojo apie ryšį su Lietuvą, situaciją Libane ir pabėgėlių krizę.
Lietuva nepaliko tuščiomis: čia libanietis gavo diplomą ir sutiko žmoną
M. Chamsinas gimė Libano mieste Tripolyje. Čia baigęs privačią amerikietiškąją mokyklą, išvyko į Amerikos universitetą Beirute studijuoti chemijos.
Ten pamatė reklamą, kad Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) kviečia studentus iš užsienio ir gali pasiūlyti studijų programų anglų kalba. Susidomėjęs pasiūlymu, libanietis atvyko į Kauną studijuoti farmacijos. Tai buvo maždaug 1991 metai.
„Pamenu, buvome pirmieji LSMU studentai iš užsienio. Libaniečių buvo apie 100“, – prisimena M. Chamsinas.
„Buvau pirmasis užsienietis, gavęs LSMU diplomą“, – priduria jis.
M. Chamsinas sako, kad nuo tada, kai pirmą kartą atvyko į Lietuvą, šalis labai pasikeitė. Anuomet libaniečiui teko pamatyti, kaip auga šalis, dar tik išsivaduojanti iš sovietų priespaudos.
„Kai atvykome į Lietuvą, ji buvo visiškai kitokia nei dabar. Tada Lietuvoje vis dar buvo sovietų kariai. Be to, kai atvykome, anglų kalba nebuvo populiari. Mūsų užsienio studentų grupė buvo pirmoji, pradėjusi šią sistemą [universitete]. Mes padėjome LSMU užmegzti ryšius su savo Amerikos universitetu Beirute“, – pasakoja M. Chamsinas.
Pašnekovas juokiasi, kad Lietuvoje gavo daugiau nei tikėjosi – atvykęs dėl studijų, Kaune rado ir meilę. 1994 m. libanietis vedė lietuvę Kristiną.
„Gavau ne tik diplomą, bet ir žmoną“, – šypsosi M. Chamsinas.
Su žmona jiedu susilaukė trijų vaikų, vyriausiajam iš jų 25-eri.
Šiuo metu Chamsin šeima gyvena Tripolyje, tačiau Lietuvos ir Kauno nepamiršo. M. Chamsinas priklauso LSMU alumnų bendruomenei, atstovauja universitetui gimtajame Tripolyje. M. Chamsinas taip pat buvo Tripolio tarnybos narys, padėjo miestui užmegzti santykius su Kaunu.
„Daug kartų lankėmės Kaune. Galbūt ateityje tarp miestų sudarysime partnerystę“, – sako M. Chamsinas.
Libano aukso amžius
Šiuo metu Libaną kausto ekonominė krizė, negana to, didėjant įtampai regione, šalį užgriuvo naujos problemos. Tačiau kadaise Libanas buvo išsivysčiusi ir tarptautiniu mastu gerai žinoma valstybė.
„Aš to nemačiau, bet mano tėvai pasakojo, kad 6–7 dešimtmečiuose Libanas buvo vadinamas Rytų Šveicarija (kai kuriuose šaltiniuose įvardijamas kaip Rytų Paryžius – red. past.). Beirutas buvo geriausia sostinė Viduriniuosiuose Rytuose. Net valiuta – Libano lira – buvo ketvirtoji pasaulyje“, – sako M. Chamsinas.
Kaip teigiama istoriniuose šaltiniuose, Beiruto pakilimas prasidėjo 1943 m., Libanui iškovojus nepriklausomybę nuo Prancūzijos. Beirutas tapo intelektualų, menininkų, bankininkų ir turistų traukos centru.
„Buvome labai populiarūs. Beirute ir Tripolyje vykdavo konferencijos, įvairūs renginiai, čia atvykdavo daininkai, menininkai. Buvo daug teatrų, kino salių“, – vardija M. Chamsinas.
Tuo metu Beirute virė gyvenimas – vietinius ir turistus traukė restoranai, kavinės, barai ir prabangūs viešbučiai. Vienas žinomiausių objektų – 1934 m. Beirute atidarytas Švento Jurgio viešbutis, kuriame lankėsi Brigitte Bardot, Peteris O'Toole'as, Elizabeth Taylor ir kitos įžymybės.
Atvykti į Libaną viliojo ne tik pramogų gausa, bet ir šiltas klimatas, įspūdingas kraštovaizdis. Nors Libanas – nedidelė valstybė (jos plotas šešis kartus mažesnis už Lietuvos), čia per vieną dieną galima pamatyti skirtingus metų laikus.
„Vieną akimirką gali maudytis [jūroje], o maždaug už pusvalandžio slidinėti kalnuose“, – sako M. Chamsinas.
Pilietinis karas
1975 m. Libane prasidėjo pilietinis karas. Konfliktas įsižiebė tarp Libano krikščionių ir musulmonų, kurių dauguma buvo palestiniečiai, atsidūrę Libane dėl karų su Izraeliu.
Libano krikščionys buvo Vakarų pasaulio pusėje, o musulmonai, panarabistai ir leftistai stojo į sovietų remiamų Arabų šalių pusę.
„Tada man buvo 10–13 metų. Kai suėjo 16, konfliktai vyko daugiausiai tarp miestų“, – sako M. Chamsinas.
Tuo metu Libano krikščionys ir musulmonai sunitai buvo daugiausiai apgyvendinę pajūrio vietoves, musulmonai šiitai – pietinę ir rytinę šalies dalį, o kitos bendruomenės (pavyzdžiui, drūzai) – kalnus.
Pilietinis karas Libane baigėsi 1990 metais, bet, anot M. Chamsino, prisiminimai apie jį vis dar ryškūs.
„Karas baigėsi, bet prisiminimai liko. Jie padeda mums nekartoti praeities klaidų. Mes pasakojame savo vaikams, kaip tada buvo sunku, kad jie galėtų pasimokyti iš to, kas jau įvyko“, – teigia pašnekovas.
Karai su Izraeliu ir „Hezbollah“ atsiradimas
Dar nepasibaigus pilietiniam karui, 1982 m. Izraelis įžengė į pietinę Libano dalį ir pasiekė sostinę Beirutą. Libane ėmė kurtis naujas pasipriešinimo Iraeliui judėjimas – „Hezbollah“.
„Beirutas yra pietuose. Galite matyti, kad ir „Hezbollah“ ištakos yra šalies pietuose, nes jų (grupuotės narių – red. past.) šeimos ir darbo vietos buvo pietuose“, – paaiškina M. Chamsinas.
Izraelis buvo okupavęs Pietų Libaną iki 2000 metų. Per šį laiką „Hezbollah“ iškilo kaip stipri politinė jėga.
„Okupacija truko ilgai, gyvenimo sąlygos Libane buvo blogos, todėl ši organizacija ėmė augti. Iš pradžių tai buvo nedidelis islamistinis judėjimas, paskui jis išaugo“, – komentuoja M. Chamsinas.
Pasak M. Chamsino, grupuotės įsikūrimo priežastis buvo būtent Izraelio įsiveržimas į Libano pietus.
„Ne „Hezbollah“ okupavo Izraelio šiaurę, o Izraelis okupavo Libaną. Ši okupacija buvo šio judėjimo atsiradimo priežastis“, – pažymi pašnekovas.
Dabar „Hezbollah“ yra viena iš didžiausių politinių partijų Libane. Nors Vakarai „Hezbollah“ laiko teroristine grupuote, Libane ji dalyvauja valstybės valdyme – „Hezbollah“ narių yra parlamente ir vyriausybėje.
Patys libaniečiai „Hezbollah“ laiko pasipriešinimo Izraeliui judėjimu, kuris realiai gali išvaduoti iš Izraelio okupacijos. Įvykių seka rodo, kad tai pavyko. 2000 m. Izraelis pasitraukė iš Libano, o „Hezbollah“ įsitvirtino išvaduotose teritorijose.
„2000-aisiais Izraelis paliko Libaną. Jiems buvo gėda, kad teko atsitraukti tokiu būdu. Tai nebuvo šlovinga. Šis atsitraukimas suteikė „Hezbollah“ daugiau galios bet kokiose derybose su Izraeliu“, – sako M. Chamsinas.
Apgaulinga ramybė po paliaubų
2006 m. tarp Izraelio ir „Hezbollah“ kilo 34 dienų karas. 2006 m. liepos 12 d. „Hezbollah“ Izraelio ir Libano pasienyje surengė pasalą Izraelio kariams, per kurią, kaip skelbiama, žuvo aštuoni Izraelio kariai, du paimti į nelaisvę.
„Hezbollah“ pareikalavo apsikeisti su Izraeliu belaisviais, tačiau Izraelis nesutiko. Jo atsakas buvo atakos į „Hezbollah“ karinius taikinius ir Libano civilinę infrastruktūrą (daugiausiai kelius ir tiltus).
Karą bent formaliai užbaigė paliaubos – 2006 m. rugpjūčio 11 d. Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba vienbalsiai patvirtino Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1701. Joje raginama visiškai nutraukti karo veiksmus tarp Izraelio ir „Hezbollah“, nuginkluoti „Hezbollah“ ir kitas ginkluotas grupuotes, išvesti Izraelio pajėgas iš Libano, kurias pakeistų Libane dislokuotos laikinosios Jungtinių Tautų pajėgos.
JT tarpininkaujamos paliaubos įsigaliojo 2006 m. rugpjūčio 14 d.
„Nuo to laiko buvo gana ramu. Problema ta, kad Izraelis vis praskrisdavo virš Libano. Jie nepaisė rezoliucijos Nr. 1701“, – akcentuoja M. Chamsinas.
Tiesa, rezoliucijos nesilaikė abi pusės. „Hezbollah“ ir kitos ginkluotos grupuotės taip ir nepasitraukė iš Libano pietų, pati „Hezbollah“ toliau ginklavosi.
Savo ruožtu Izraelis ne kartą kirto Libano oro erdvę, o po Izraelio kariuomenės pasitraukimo iš pietinės Libano teritorijos, dalis karių liko užėmę pasienio kaimą.
Netiki, kad karą užbaigs Izraelis: „Žinote, kas laukia Netanyahu“
Dabartinius įvykius Artimuosiuose Rytuose paaštrino prieš metus įvykdytas kraupus išpuolis. 2023 m. spalio 7 d. palestiniečių grupuotė „Hamas“ įsiveržė į muzikos festivalį Izraelyje, kur nužudė 1205 žmones ir daugiau nei 250 pagrobė.
Po šios atakos Izraelis pradėjo atsakomąjį karinį puolimą Gazos Ruože. Per jį jau yra žuvę apie 42 tūkst. žmonių, daugiausia civilių, rodo „Hamas“ kontroliuojamos sveikatos apsaugos ministerijos pateikti duomenys, kuriuos Jungtinės Tautos (JT) laiko patikimais.
Nors Izraelis teigia kovojantis su terorizmu ir siekiantis išvaduoti įkaitus, Izraelio vyriausybė, vadovaujama premjero Benjamino Netanyahu, yra kritikuojama dėl nusikaltimų žmoniškumui.
Kritikos Izraelio premjerui negaili ir M. Chamsinas. Jo teigimu, B. Netanyahu „nenori užbaigti karo, jis siekia šlovės“.
„Jungtinės Tautos, JAV ir kiti turėtų į tai atsižvelgti – kodėl jo taikinyje civiliai? Pavyzdžiui, už vieną „Hamas“ narį nužudoma nuo 1000 iki 2000 civilių. Tam jis susprogdino pastatus, ligonines. Tai nehumaniška“, – tikina pašnekovas.
„Jis nori šlovės – išžudyti visus, kad pagerintų savo įvaizdį“, – priduria jis.
M. Chamsinas netiki, kad greitu metu Izraelis, net ir raginamas pasaulio lyderių, užbaigs karinius veiksmus Gazos Ruože. Anot libaniečio, B. Netanyahu siekia šį karą tęsti kiek įmanoma ilgiau, kad nestotų prieš Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą (TBT), kuris siekia politikui išduoti arešto orderį.
„Juk žinote, kas laukia Netanyahu – teismas. Todėl kuo ilgesnis karas, tuo jam geriau. <...> Dėl to jis karą tęsia vis ilgiau ir ilgiau“, – sako neramumus Libane išgyvenęs vyras.
Šių metų gegužės mėnesį paskelbta, kad Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) siekia gauti „Hamas“ lyderio Yahya Sinwar ir Izraelio ministro pirmininko B. Netanyahu arešto orderius dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui po 2023 m. spalio 7 d. išpuolių prieš Izraelį ir po to sekusio karo Gazoje.
Tai interviu CNN Christiane Amanpour patvirtino teismo vyriausiasis prokuroras Karimas Khanas.
B. Netanyahu pareiškė, jog „su pasibjaurėjimu“ atmeta TBT prokuroro prašymą išduoti orderį.
Tačiau Izraelio veiksmus palestiniečių teritorijoje atvirai kritikuoja ir kai kurie Vakarų lyderiai. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas spalio 5 d. paragino „nutraukti ginklų tiekimą kovai Gazoje“ Izraeliui, kviesdamas „grįžti prie politinio sprendimo“. Per interviu transliuotojui „France Inter“ jis pridūrė, kad Prancūzija nesiunčia jokių ginklų Izraeliui.
Jungtinė Karalystė rugsėjį pareiškė stabdanti kai kurių ginklų eksportą į Izraelį, paminėjusi „aiškią riziką“, kad jie gali būti panaudoti rimtai pažeidžiant tarptautinę humanitarinę teisę.
Įvardijo, kas gali sustabdyti karą Artimuosiuose Rytuose
Paklaustas, kas galėtų sustabdyti karą Artimuosiuose Rytuose, M. Chamsinas nedvejodamas įvardija Jungtines Amerikos Valstijas (JAV).
„Tik JAV gali sustabdyti jį (B. Netanyahu – red. past.). JAV prezidento ir vyriausybės sprendimas“, – tikina pašnekovas.
Libanietis skuba priminti, kaip operatyviai sureagavo JAV ir kitos Vakarų šalys, kai pernai spalio 7 d. „Hamas“ įvykdė teroro aktą Izraelyje.
„Pamenate, kai spalio 7 d. „Hamas“ pradėjo išpuolį, JAV iš karto nusiuntė karinius laivus, kad apsaugotų Izraelį, – sako M. Chamsinas. – Taigi net tada jie bijojo, kad atakos gali prasidėti iš visų pusių ir Izraelio tiesiog neliks.“
M. Chamsino manymu, JAV ir kitos Vakarų šalys galėtų taip ryžtingai, kaip ėmėsi saugoti Izraelį, įsakyti jam nutraukti karinius veiksmus Gazos Ruože ir Libane.
„Matote, JAV, Jungtinė Karalystė iš karto išsiuntė savo kariuomenės į [Viduržemio] jūrą. Tai buvo žinia visiems: „Mes esame čia“. Taigi jei jie iš tikrųjų norėtų nutraukti karą ir pasiekti taiką, jie galėtų pasakyti Izraeliui: „Jei nenustosite, mes nebūsime su jumis“, – kalba M. Chamsinas, pakartodamas, kad „viskas yra JAV rankose“.
„Deja, JAV neatlieka savo darbo. Jie tiekia Izraeliui pinigus, kad galėtų įsigyti ginklų, arba ginklus. Tokiu atveju aš nežinau, kaip mes galime užbaigti šį karą. Jei Netanyahu vyriausybė smogs Iranui, tai parodys, kad jie nenori užbaigti karo“, – teigia jis.
JAV Izraeliui kasmet skiria ginklų už maždaug 3 mlrd. JAV dolerių (2,7 mlrd. eurų).
Libano šiaurę užplūdo pabėgėliai: trūksta maisto, vaistų, lovų
Pastaruoju metu konfliktas tarp Izraelio ir „Hezbollah“ vėl paaštrėjo. Rugsėjo 27 d. Izraelis sudavė smūgį pietiniams Beiruto priemiesčiams. Atakos metu žuvo „Hezbollah“ lyderis Hassanas Nasrallah.
Spalio 1 d., reaguodamas į atakas, „Hezbollah“ remiantis Iranas paleido į Izraelį beveik 200 raketų.
Libane prasidėjus antskrydžiams iš Izraelio, šimtai tūkstančių gyventojų buvo priversti palikti namus. Jungtinės Tautos nurodė, kad vidaus pabėgėlių Libane gali būti per 200 tūkst. Daugiau kaip 50 tūkst. žmonių pabėgo į kaimyninę Siriją.
M. Chamsinas, kuris taip pat yra Tripolio skautų vadas, sako, jog dabar tikimasi apie milijoną pabėgėlių, iš kurių mažiausiai 200 tūkst. yra mokiniai ir mokytojai.
„Deja, tai labai didelis skaičius pabėgėlių. Mes nebuvome pasiruošę. Žmonės miega mokyklų klasėse ant grindų.
Kadangi ateina ruduo ir oras vėsta, mums trūksta čiužinių, patalynės. Tai yra minimumas, bet ir to mes neturime pakankamai“, – vardija M. Chamsinas.
Pasak jo, žmonėms trūksta maisto, vaistų, baigiasi pinigai.
„Visa tai sudaro didelę naštą mums ir visai šaliai. Kaip žinote, Libanas susiduria su ekonomine krize, o dabar atsirado tai – dar viena ekonominė problema.
Tačiau darome, ką galime. Libaniečiai labai šilti žmonės, jie priima atvykstančius iš šalies pietų. Stengiamės, kaip tik galime, su tuo, ką turime“, – sako M. Chamsinas.
Norintys paaukoti pinigų arba daiktų Libano pabėgėliams, gali tai padaryti per Libano vyriausybę arba nevyriausybines organizacijas.
„Turime skautų organizaciją, kuriai galima paaukoti. Jei aukosite, mes pateiksime ataskaitą, kur išleidžiami pinigai, kad viskas būtų skaidru“, – patikina skautams vadovaujantis M. Chamsinas.
Paaiškino, kodėl nepaliktų Libano
Spalio 5 d. iš Libano evakuota dar 18 Lietuvos piliečių. Paklaustas, ar negalvojo su žmona lietuve ir vaikais keltis į saugesnę šalį, M. Chamsinas neneigia, kad svarstymų buvo, tačiau kol kas jo šeima ketina likti Libane.
„Turime darbus, aš vadovauju vaistinei, poliklinikai. Verslui beveik 30 metų.
Ar galite įsivaizduoti kur, ypač mano amžiuje, reikėtų vykti ir pradėti viską nuo nulio?“, – klausia M. Chamsinas.
Visgi, jei anksčiau dar buvo galima galvoti apie emigraciją iš Libano, dabar tai padaryti būtų sunkiau.
„Tokia mintis buvo atėjusi ir tada, kai Libano bankuose buvo įšaldyti mūsų pinigai. Iki tol aš 25 metus dirbau, o tada 2019 m. visi pinigai buvo užrakinti. Jų net negalėčiau pasiimti, jei norėčiau išvykti iš šalies.
O kitur ne taip paprasta. Juk galvoji apie šeimą, ne apie save patį. Jei esi vienas, galbūt gali išvykti ir išgyventi, bet kai išvažiuoji su šeima, tai didelis dalykas. Ne taip paprasta priimti sprendimą.
Man patinka Lietuva, aš ją myliu, bet dabar jau per vėlu. Aš negaliu iš naujo pradėti karjeros, tai per daug sudėtinga“, – sako libanietis.
Ragina kritiškai vertinti informaciją
Vykstant karui Ukrainoje, Lietuvoje kyla įvairių diskusijų ir net praktinių mokymų, kaip turėtume ruoštis dienai X. O kaip yra pasiruošę neramumų nuolat krečiami libaniečiai?
„Šiaurėje mes nesame taip pasiruošę, kaip žmonės pietuose, nes jie jau pripratę prie invazijų. Jie nepasitiki Izraeliu ir tuo, kad jis neįsiverš. Tai gali įvykti bet kurią akimirką, todėl žmonės yra pasiruošę“, – pasakoja M. Chamsinas.
Vis dėlto šiais laikais gali neužtekti nė slėptuvės, mat ginklai darosi vis pavojingesni, sako libanietis. Todėl Lietuvos gyventojams jis pataria pirmiausia ne kasti bunkerius, o kritiškai vertinti informaciją viešojoje erdvėje.
„Patariu jums – netikėkite viskuo, ką girdite, ir tikėkite tik 25 procentais to, ką matote, ypač jei tai dirbtinis intelektas. Šios technologijos gali sukurti daug melagingų istorijų, filmų. Tai priverčia žmones daryti klaidingas išvadas ir prisigalvoti nesąmonių“, – įspėja farmacininkas.
M. Chamsinas atkreipia dėmesį į ne visuomet matomus žaidėjus – trečiąsias šalis, kurios skleidžia melagingas naujienas, siekdamos sukelti chaosą visuomenėje. Neretai trečiosios šalys naudoja dirbtinio intelekto sugeneruotą turinį, kad darytų įtaką gyventojų nuomonei ir sprendimams. Tai, anot M. Chamsino, ne kartą sukėlė rimtų problemų Libane.
„Taigi netikėkite, ypač tuo, ką matote socialiniuose tinkluose, nes daug dalykų gali būti sufabrikuota. Būkite atsargūs, tai mus daug kartų sunaikino“, – primena libanietis.
„Skirkite laiko, analizuokite, ar informacija teisinga. Prieš darydami kokį nors žingsnį, paskambinkite kitiems. Ir nebūkite pernelyg entuziastingi. Atsipalaiduokite ir, jei reikia, suskaičiuote iki 1000 prieš priimdami sprendimą“, – priduria jis.
Turi patarimą Lietuvai
Kaune studijavęs libanietis pokalbio metu negailėjo gerų žodžių Lietuvai ir vylėsi, kad mūsų šalis išvengs blogiausio – karo.
„Myliu Lietuvą. Praleidau čia labai gerą laiką. Kasmet arba kas dvejus metus čia atvykdavome. Lietuva mums kaip antrieji namai.
Tikiuosi, kad Lietuvai nieko nenutiks. Tikiuosi, kad Lietuvos lyderiai vadovausis sveiku protu“, – viliasi M. Chamsinas.
Libanietis pripažino, kad jam gaila matyti, kas vyksta Ukrainoje, todėl Lietuvos žmonėms ir vadovams jis linki vadovautis sveiku protu ir visomis išgalėmis išvengti karo.
„Pagalvokite du ar net 1000 kartų prieš leisdamiesi į bet kokį karą. Karas nėra paprastas. Jis gali viską sunaikinti“, – sako pašnekovas.
„Pasiekėte geras pozicijas, ypač IT srityje. Pastebėjau, kad Kaune atsidarė daug įmonių, net medicinos įrangos gamyklų.
Seku naujienas ir matau, kad Lietuva vis labiau auga. Nepraraskite visko, ką pasiekėte, dėl vieno kvailo sprendimo. Skirkite laiko ir išsaugokite Lietuvą“, – linki M. Chamsinas.
