„Pagal vieno pobūdžio susitarimą valstybėms narėms yra numatytas įpareigojimas įsigyti vakcinos dozių. (...) Kito pobūdžio išankstiniame pirkimo susitarime numatyta tik galimybė valstybėms narėms įsigyti vakcinos dozių“, – interviu BNS teigė A. Pranckevičius.
Jo teigimu, būtinybė pirkti vakcinas numatyta išankstinėje sutartyje su „Astra-Zeneca“, o galimybė – su „Sanofi“-GSK.
A. Pranckevičius taip pat pridūrė, kad dar su keturiais gamintojais yra užbaigtos parengiamosios derybos, tačiau išankstinės sutartys dar nepasirašytos. Parengiamosios derybos vykdomos, siekiant išsiaiškinti, ar tikslinga pradėti išsamias derybas su gamintojais dėl išankstinės sutarties.
EK atstovybės Lietuvoje vadovas teigė, jog šiuo metu „neįmanoma pasakyti, kokia bus visų vakcinų kaina ir kokia bus vienos vakcinos dozės kaina“.
Paklaustas, kaip vertina Lietuvos premjero Sauliaus Skvernelio išsakytas abejones dėl bendrovės „AstraZeneca“ reputacijos, A. Pranckevičius tikino, kad „Europos Komisija griežtai laikosi visų patikimo finansų valdymo reikalavimų“.
Premjeras rugsėjo pradžioje Vyriausybės posėdyje teigė, kad specialiųjų tarnybų pateikta informacija apie „AstraZeneca“ yra prieštaringa. Pasak jo, bendrovė buvo sulaukusi įtarimų už galimą kyšininkavimą, taip pat platino vaistus, kurie nebuvo veiksmingi, teikė melagingą kainodarą ir klaidingą informaciją rinkai.
– Su kiek vakcinų gamintojų EK yra pasirašiusi išankstinę pirkimo sutartį?
– Pirmas susitarimas sudarytas su farmacijos bendrove „AstraZeneca“ dėl 300 mln. galimos vakcinos nuo COVID-19 dozių pirkimo, numatant galimybę įsigyti dar 100 mln. dozių, kai tik bus patvirtinta, kad vakcina yra saugi ir veiksminga.
Rugsėjo 18 dieną įsigaliojo antroji sutartis su „Sanofi“-GSK. Pagal šią sutartį ES valstybės narės galės įsigyti iki 300 mln. „Sanofi“-GSK gaminamos vakcinos dozių.
Šiuo metu visų ES valstybių narių vardu užbaigtos parengiamosios derybos su „Johnson and Johnson“ dėl pradinio 200 mln. dozių pirkimo ir galimybės įsigyti dar 200 mln. dozių, su „CureVac“ dėl 225 mln. dozių pirkimo, su „Moderna“ dėl pradinio 80 mln. dozių pirkimo ir galimybės įsigyti dar 80 mln. dozių bei su „BioNTech“-„Pfizer“ dėl pradinio 200 mln. dozių pirkimo ir galimybės įsigyti dar 100 mln. dozių.
– Lietuvos politikai kalba apie derybas su septyniais gamintojais, tačiau jūs paminėjote šešis.
– Europos Komisija informuoja apie sudarytus išankstinius pirkimo susitarimus ir parengiamąsias derybas, kurios yra užbaigtos. Tad šiuo metu ES lygmeniu yra sudaryti du išankstiniai pirkimo susitarimai ir baigtos ketverios tiriamosios derybos.
– Kiek pagal dabartines sutartis yra numatyta vakcinų Lietuvai?
– Atskiroms valstybėms narėms, tame tarpe ir Lietuvai, numatomas vakcinų kiekis priklauso nuo gyventojų skaičiaus. Derybas su farmacijos bendrovėmis vykdanti jungtinė derybų grupė yra informuojama apie valstybių narių poreikius. Be to, derybų procesą atidžiai stebi Valdančioji taryba, kurią sudaro visų ES valstybių ir Europos Komisijos atstovai.
– Už kokią sumą jos būtų įsigyjamos? Kokios maksimalios sumos iš Lietuvos reikėtų, jei būtų pasirašytos visos sutartys, apie kurias šiuo metu kalbama?
– Šiuo metu neįmanoma pasakyti, kokia bus visų vakcinų kaina ir kokia bus vienos vakcinos dozės kaina. Tačiau svarbu pabrėžti, kad didelė dalis bendrų išlaidų bus finansuojama vadinamosios Skubios paramos priemonės lėšomis.
Kadangi šiuo etapu negalima numatyti konkrečios kainos už vakcinos dozę, negalima pasakyti ir maksimalios sumos. Europos Komisijai labai svarbu, kad vakcina būtų siūloma už prieinamą kainą. Be to, vakcinos kaina bus vienoda visoms ES valstybėms narėms.
Kai bus patvirtinta, kad pagaminta vakcina yra saugi ir veiksminga ir kai, Europos vaistų agentūrai atlikus mokslinį įvertinimą, bus gautas leidimas teikti ją į rinką, valstybės narės galės įsigyti vakcinas. Išankstinių pirkimo susitarimų tikslas yra rezervuoti pakankamą vakcinų dozių kiekį, priklausantį nuo valstybių narių poreikio.
– Ar susitarimai su gamintojais reiškia, kad Lietuva privalėtų įsigyti visas šaliai pagal sutartis numatytas vakcinas?
– Su farmacijos bendrovėmis sudaromi išankstiniai pirkimo susitarimai yra dvejopo pobūdžio.
Pagal vieno pobūdžio susitarimą valstybėms narėms yra numatytas įpareigojimas įsigyti vakcinos dozių. Tačiau šiuo atveju per penkias darbo dienas nuo tada, kai Europos Komisija finalizuoja susitarimą su farmacijos bendrove, valstybė gali pranešti, jei pirkime dalyvauti nenori. Susitarimas pasirašomas tik jeigu jo laikytis yra pasirengusios ne mažiau kaip keturios valstybės narės.
Kito pobūdžio išankstiniame pirkimo susitarime numatyta tik galimybė valstybėms narėms įsigyti vakcinos dozių. Tokiu atveju Europos Komisija pasirašo išankstinį pirkimo susitarimą tiesiogiai su konkrečia farmacijos bendrove. Kai vakcina tampa prieinama, valstybės narės gali nuspręsti, ar jos nori įsigyti vakcinų.
– Kokio pobūdžio šiuo metu sudaryti susitarimai?
– Su „Astra-Zeneca“ sudarytas pirmo pobūdžio išankstinis pirkimo susitarimas, o su „Sanofi“-GSK sudarytas antro pobūdžio išankstinis pirkimo susitarimas.
– Kuo remiantis nusprendžiama, kokio pobūdžio susitarimai sudaromi?
– Dėl susitarimų pobūdžio sutariama derybų su bendrove metu.
Svarbu pabrėžti, kad Europos Komisijos tikslas – apsaugoti visuomenės sveikatą ir sudaryti geriausius susitarimus su bendrovėmis, kad būtų galima įsigyti saugių ir veiksmingų vakcinų už prieinamą kainą.
– Ar Europos Komisija nemato pavojaus, jog taikant privalomą pirkimo mechanizmą kyla rizika įsigyti neproporcingai didelį kiekį vakcinos ir jos nepanaudoti? Kaip ši problema bus sprendžiama?
– Kaip minėjau, yra dvi išankstinių pirkimo susitarimų galimybės. Taigi perkamų vakcinų dozių skaičius priklausys nuo to, koks susitarimas sudaromas, ir nuo valstybių noro susitarimuose dalyvauti ar pirkti vakcinas.
– Kaip EK vertina Lietuvos Vyriausybei kylančius klausimus dėl „AstraZeneca“ reputacijos? Ar pačiai EK nekyla klausimų dėl įmonės patikimumo?
Šiuo aspektu svarbu pabrėžti, kad Europos Komisija griežtai laikosi visų patikimo finansų valdymo reikalavimų.
*****
Praėjusią savaitę Vyriausybė nusprendė, kad Lietuva su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis dalyvaus įsigyjant visas septynias kuriamas COVID-19 vakcinas, dėl kurių derasi Europos Komisija.
Premjeras Saulius Skvernelis tuomet teigė, kad maksimali suma, kurią Lietuvai už jas tektų sumokėti, gali sudaryti apie 125 mln. eurų. Tačiau jis pabrėžė, kad perteklių Lietuva galėtų parduoti Rytų partnerystės šalims.
Ministro pirmininko teigimu, gyventojai būtų skiepijami nemokamai. Anot jo, vieno gyventojo vakcinavimas, jei tektų įsigyti maksimalų jos kiekį, atsieitų apie 40 eurų, tačiau tokia kaina atsiperka, įvertinus, kiek kainuoja testavimas, gydymas, praradimai ekonomikoje.
Kaip teigė S. Skvernelis, mokėti už vakcinas gali reikėti jau nuo šių metų pabaigos iki kitų metų trečio ketvirčio.
Rugpjūčio pabaigoje Lietuvos sveikatos apsaugos ministras pranešė, kad pagal sutartį su „AstraZeca“ Lietuvai numatyta patiekti „kiek daugiau nei 1,8 milijono vakcinų dozių“.
Kiek anksčiau Vyriausybė nusprendė, kad Lietuva per Europos Komisiją iš gamintojų sieks įsigyti vakcinų nuo koronaviruso 70-čiai procentų šalies populiacijos.
