Po karantino ir nuotolinio mokymo gali išaiškėti daug senų ir naujų vaikų teisių pažeidimų, taip teigia vaikų teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė. To priežastis – patikimų kontaktų mokykloje praradimas ir kai kurių tėvų iškreiptas požiūris į mokslą.
Vykusiame Nacionaliniame žmogaus teisių forume švietimo srities ekspertai diskutavo apie problemas ir iššūkius su kuriais pandemijos metu susidūrė vaikai, tėvai bei mokytojai.
Sulaukė skundo, kad vaikas nedalyvauja nuotolinėse pamokose
Vaikų teisių apsaugos kontrolierė Dr. E. Žiobienė išreiškė susirūpinimą dėl galimų vaikų teisių pažeidimų, kurių mokytojai ar mokyklos administracija nuotolinio mokymo metu paprasčiausiai negali pastebėti. Pasak ekspertės, įprastai mokytojai ir mokyklos bendruomenė atlieka itin didelį vaidmenį socialiai pažeistinų vaikų gyvenime, o praradus įprastą ritmą pavojingų situacijų galima ir nepastebėti.
„Iš tikrųjų mokykla buvo labai tinkamas ir geras tarpininkas, nes per ją galima sužinoti tikrai daug dalykų. Ypatingai jeigu yra girdintis, matantis mokytojas, jis pastebi viską – ypatingai vaiko emocijas, vienokius ar kitokius įvykius sužino iš vaiko, kas vyksta jo namuose. Galbūt smurtas, ar kažkokie kitokie blogesni dalykai.
Dabar mes nežinome, kas vyksta vaiko namuose, galbūt atsitiktinai tą sužinome. Čia tas toks tarpininko ir žmogaus, kuris gali padėti pagerinti vaiko situaciją, praradimas“, – kalbėjo E. Žiobienė.
Ji taip pat pabrėžė ir tai, jog vaikų teises pažeisti gali ne tik socialiai jautrios šeimos. Situacijų esą pasitaiko įvairių, o kartais į Vaikų teisių apsaugos tarnybos akiratį pakliūva ir iš pirmo žvilgsnio visiškai standartinės šeimos.
„Esame sulaukę iš vienos Vilniaus privačios mokyklos skundo, kad mokykloje, kur šeima moka mokestį ir, matyt, finansiškai yra pajėgi išleisti vaiką į privačią mokyklą, atsisako dalyvauti nuotolinėse pamokose.
Ir tokių atvejų gali pasitaikyti. Gali būti visiškai nerimtas požiūris į mokslą, nepaisant to, kiek išsilavinę yra tėvai. Jiems gali atrodyti visiškai nesvarbu“, – teigė Vaikų teisių apsaugos kontrolierė.
E. Žiobienės teigimu, nutraukus nuotolinį mokymą ir grįžus į įprastą gyvenimą galimai bus daugiau užfiksuota tiek naujų, tiek karantino metu įvykusių vaikų teisių pažeidimų.
Vietoje nuotolinių pamokų – neša malkas
Su panašiomis problemomis teigė susiduriantis ir Kurtuvėnų mokyklos-daugiafunkcio centro, Aukštelkės mokyklos-daugiafunkcio centro ir Bubių mokyklos direktorius Vaidas Bacys:
„Yra grupė tėvų, kur mes jiems pagalbą pirmą turime teikti, o ne vaikams. {...} Tai yra socialinę atskirtį patiriančios šeimos, kuriems atrodo nesvarbu. Aš ir pats esu girdėjęs pasakymą, kad tikrai neleis vaiko į ikimokyklinį ir jo nekankins. Arba „na ir kas čia tokio, kad neprisijungs, tegu pasėdi namie, malkas panešioja“.
Tas požiūris tikrai egzistuoja ir tu gali kokiomis nors direktyvomis pastatyti – paliksiu antrus metus ar administracinę baudą uždėsiu. Bet nuo to niekas nepasikeis, nuo to tas vaikas mokytis nepradės“.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas šiems sentimentams kiek paprieštaravo. Jo teigimu, koronaviruso situacija švietimo bendruomenėje nėra tokia bloga lyginant su visuomene, o nuotolinis mokymas yra geriau negu jokio.
„Aš jeigu palyginčiau, skundų prasme, kas buvo anksčiau ir kas yra dabar, kol kas nematyti, kad dėl to būtų kažkoks sujudimas. Kaip tik netgi, sakyčiau gal, tokia ramybė.
Tiek mokytojai, tiek mes čia visi ne rikiuojamės į tų fanų ar priešų nuotolinio puses, bet tai matome kaip tam tikrą alternatyvą, kai kitokios išeities nėra. Aš priminsiu, kad prieš metus ir dar anksčiau turėdavome gripo problemą, kai vaikų suskaičiuodavom 20 proc. ar daugiau ir stabdydavom ugdymo procesą.
Tai klausimas, kaip tada su vaikų teisėmis? Paliekam namuose ir gerai, kol sugrįšim į mokyklą. Tai šita alternatyva yra bet kokiu atveju geresnė nei nutraukti bet kokį pedagoginį ryšį su vaiku, tegul jis ir prastesnis“, – aiškino ŠMSM atstovas Aidas Aldakauskas.
