Redakcijai laišką parašiusi Inga (vardas pakeistas ir redakcijai žinomas – aut. past.) tvirtina, kad gimnazijoje ne tik daug patyčių tarp pačių moksleivių, bet nestinga psichologinio smurto tiek iš vadovybės, tiek mokytojų vyresnėse klasėse.
„Bijojau viešai apie tai kalbėti, nes mano vaikas dar mokėsi mokykloje. Taip pat draugės du vaikai ėjo. Savo vyresnį vaiką labai greitai pasiėmiau į kitą mokyklą, dabar jis važinėja mokytis į kitą rajoną, turime sunkumų ten nusigauti, bet atmosfera klasėje visiškai kitokia“, – dėstė moteris.
Jos teigimu, patyčios Babtų gimnazijoje yra toleruotinas dalykas ir pagalbos suteikti niekas neskuba.
„Buvo tokia situacija: iš mano vaiko tyčiojosi klasiokai, jį pasikvietė mokyklos socialinė darbuotoja. Tai užuot padėjusi ji pasiūlė mano vaikui eiti pas psichologą, kad vaikas adekvačiai reaguotų į patyčias. Man net akys ant kaktos iššoko... Kaip tik buvau grįžusi iš užsienio, kai apie tai sužinojau, vaikas buvo puolęs į isteriją, sakė daugiau neisiąs į mokyklą“, – pasakojo ji.
Moteris pasakojo, kad dar anksčiau įvykus vienam incidentui jos sūnus buvo ištardytas jai net nedalyvaujant.
„Su ašaromis nuvažiavau į mokyklą, vaikas prisipažino, kad kaltas. Po šio įvykio teko lankytis pas psichologą ir tik po kelių mėnesių išaiškėjo, kad net ne sūnus situacijoje buvo kaltas, o kitas berniukas, kuris apklausos metu tik stovėjo ir juokėsi. Ir kai psichologė išsiaiškino tai, pasakė direktoriui, jis net neatėjo atsiprašyti. Tokiu atveju jis pasielgė kaip smurtautojas ir vertė prisipažinti to, ko vaikai nepadarė“, – prisiminė moteris.
Į Labūnavos pradinę mokyklą dar rugsėjo pabaigoje leisti ketvirtoką pradėjusi moteris sakė, kad dabar tenka važinėti 10 kilometrų vien dėl to, kad vaikas galėtų mokytis saugiai.
„Gal jis kiek ir lėtesnis, ilgiau galvoja, tačiau jam buvo užlaužiamos rankos, įžeidinėjama, grasinama. Bet pakeitus mokyklą sūnus jaučiasi visiškai kitaip, noriai į ją eina. Dar Babtų gimnazijoje liko du jo draugai, iš vieno jų irgi tyčiojamasi.
Kai direktoriui pasakiau, dėl ko pasiimu sūnų iš mokyklos, jis žadėjo tvarkyti situaciją. Kadangi pažįstu kitų moksleivių mamas, kai pasiteiravau, ar kas dėl to daroma, pasirodo, niekas nebuvo daroma, kad dingtų patyčios. Po savaitės buvo pasiimti dar keli vaikai dėl tų pačių patyčių“, – dėstė ji.
Ingos tvirtinimu, vyresnėse klasėse vaikai jaučiasi psichologiškai spaudžiami mokytojų.
„Pavyzdžiui, jei vaikas gabus kokiame dalyke, mokytoja liepia dalyvauti olimpiadoje, kitaip neves gero pažymio. Dėl to labai daug 11-tokų paliko šią mokyklą“, – sakė ji.
Kai tik Kėdainių rajone esanti Labūnavos mokykla patvirtino duodanti autobusiuką vaikams iki mokyklos atvykti, iš mokyklos išėjo ir kitos moters vaikas.
Portalo tv3.lt pakalbinta moteris taip pat tvirtino, kad mokykloje klesti patyčios. Anot jos, dar problemą paaštrina tai, kad mokykloje mokosi daug moksleivių iš netoliese esančių vaikų globos namų.
Direktorius: situacija ne ideali, bet ir ne prasta
Po kreipimosi į redakciją Inga ryžosi apie tai pranešti ir Kauno rajono savivaldybės švietimo skyriaus darbuotojams.
Praėjus kelioms dienoms po to, kai šie apsilankė gimnazijoje, vienos iš pradinukų klasės tėvų komiteto narė informavo, kad ketvirtadienį įvyko pokalbis dėl patyčių 4b klasėje. Buvo pateikti klausimai, ar yra žinomi tyčiojimosi iš vaikų atvejai, ar buvo imtasi kažkokių priemonių.
„Telefonu susisiekus su didžiąja dalimi 4b klasės mokinių tėvų, susidūrusieji su patyčių atveju pasisakė, kad problemos sprendžiamos, kalbamasi su mokiniais ir mokinių tėvais. Esant poreikiui situacija analizuojama, vertinama ir sprendžiama su pagalbos mokiniui specialistų ir gimnazijos vadovų pagalba”, – taip trumpai situaciją komentavo viena mama.
Paklaustas apie šią situaciją ir kai kurių tėvų skundus, gimnazijos direktorius Vidas Mikalauskas tvirtino, kad psichologinė atmosfera – nuolat kintantis dalykas.
„Ją įvairiais metodais nuolat tyrinėjame, kasmet vykdome vidaus įsivertinimą gimnazijoje, užduodame klausimus sau patiems ir tėvams, mokiniams ir analizuojame. Dalis klausimų susiję ir su mikroklimatu“, – kalbėjo įstaigos vadovas.
Jo teigimu, gaunami signalai leidžia teigti, kad ta atmosfera gimnazijoje nėra tokia prasta.
„Nesakau, kad ji ideali, bet tai nuolat kintantis dalykas. Džiaugiamės kiekviena mokinio išgyventa sėkme, tačiau ir liūdime drauge, kai patiriame nesėkmių, o jų irgi būna visokių. Ir tuos atvejus, apie kuriuos kalbate, irgi įvardinčiau kaip vienus iš tų nesėkmingų. Išties manau, kad turėjome šiuo klausimu daugiau dirbti su tėvais“, – sakė V. Mikalauskas.
Jo teigimu, kabant apie patyčias ne visada paprasta identifikuoti, ar jau yra kažkoks konfliktas, patyčios, ar tik juokavimas, kur šie dalykai persipina.
„Šiuos dalykus dažniausiai išsiaiškinti galime tik kalbėdamiesi. Bandėme ir šiuo atveju pasiaiškinti, kokios priežastys, kodėl tas vaikas išeina. Mama sakė, kad iš vaiko tyčiojamasi, nėra sveika atmosfera klasėje. Sakau, eikime į dialogą, bet mama jau buvo apsisprendusi ir nenorėjo toliau plėtoti. Tai ką daryti, jei dialogas toliau nevystomas, nors iš patyčiomis kaltinamo vaiko išgirdome kitą nuomonę dėl šios situacijos?“ – kalbėjo gimnazijos direktorius.
Jis užtikrino, kad jei bet kokie signalai pasiekia mano ar kitų pedagogų ausis, dėl situacijos yra aiškinamasi.
„Sutinku, gal kartais esu gana griežtas, net kategoriškas. Tačiau vaikų gimnazijoje virš 400, visi jie skirtingi ir informacijos kiekvieną dieną gauname visokios. Bet tikrai nebūna taip, kad tokios problemos iki mano ausų neprieitų, esu atviras tėvams ir bendraujantis.
Kaip tik dabar atlikta apklausa, jau pirmadienį (šiandien – aut. past.) turėtume turėti rezultatus ir tada susidarysime veiksmų planą, ką daryti“, – situaciją komentavo įstaigos vadovas.
Susiduriate su panašia situacija? Papasakokite mums.
Dėkojame! Medžiaga sėkmingai išsiųsta redaktoriui.
Peržiūrėjus, ji bus patalpinta į straipsnį.
