• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nors Lietuvos mokyklų ugdymo programose numatytos pamokos apie lytinį ugdymą, didelė dalis mokyklų ir tėvų nusprendžia šių temų vengti, bijodami, kad tokie pokalbiai paskatins jų atžalas užsiimti lytiniais santykiais. Tačiau lytiškumo ugdymo specialistai bei patys tėvai atskleidžia, kad mokyklose vaikams daugiausiai klausimų kyla visai ne apie seksą, o apie tai, ar jie normalūs, kaip jie turėtų kurti sveikus santykius ir kodėl tiek daug porų subyra.

Nors Lietuvos mokyklų ugdymo programose numatytos pamokos apie lytinį ugdymą, didelė dalis mokyklų ir tėvų nusprendžia šių temų vengti, bijodami, kad tokie pokalbiai paskatins jų atžalas užsiimti lytiniais santykiais. Tačiau lytiškumo ugdymo specialistai bei patys tėvai atskleidžia, kad mokyklose vaikams daugiausiai klausimų kyla visai ne apie seksą, o apie tai, ar jie normalūs, kaip jie turėtų kurti sveikus santykius ir kodėl tiek daug porų subyra.

REKLAMA

Lietuvoje šiuo metu keičiama Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programa. Atnaujinta programa mokyklas turėtų pasiekti 2023 m. rugsėjį. Anot Švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjos Agnės Andriuškevičienės, dabar lytiškumo ugdymas Lietuvoje yra fragmentiškas.

„Jis nėra vienodas, nėra nuoseklus, mokyklų patirtys yra labai skirtingos. Mes turime mokyklas, kurioms sekasi labai gerai, turime mokyklas, kur į lytiškumo ugdymą žiūrima labai formaliai ir jokia veikla visiškai nevyksta. Lytiškumo ugdymo tema yra tobulintina“, – diskusijoje Seime pripažino A. Andriuškevičienė.

REKLAMA
REKLAMA

Lytinį ugdymą Lietuvoje gaubia mitai

Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas Andrius Navickas mano, kad lytiškumo ugdymas atsidūrė kultūrinių karų lauke tarp dviejų skirtingų koncepcijų.

REKLAMA

„Vieni sako, kad tai turi būti ugdymas, pasiruošimas šeimai, turi būti pabrėžiamas susilaikymas, skaistumas. Ir visada buvo baiminamasi, kad kitoks lytiškumo ugdymas, kuriame bus kalbama apie kontraceptines priemones, apie galimus įvairius lytiškumo modelius, kad jis gali būti tarsi rinkodaros dalis, kad tai nevirstų seksualinių technikų skatinimu“, – sakė A. Navickas. 

Jį piktina kai kurių asmenų požiūris, kad šiuolaikinio jaunimo apie lytiškumą nereikia nieko mokyti, nes jie esą patys viską žino savaime.

REKLAMA
REKLAMA

„Man atrodo labai svarbu suprasti, kad lytiškumo ugdymas, viena vertus, negali būti atskirtas nuo socialinio, emocinio ugdymo, kita vertus, kad jis susijęs su tapatybės dalyku, ne tik su seksualinėmis technikomis. Trečias dalykas, jis turi įgalinti, jis turi jaunam žmogui padėti atpažinti savo poreikius, padėti atpažinti savo ribas, ko jis nori, padėti plėsti ribas, padėti būti įvairovėje. O kartais labai norima jį užsklęsti“, – pastebėjo A. Navickas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Praktikoje lytinio ugdymo įgyvendinimą matantis Šeimų asociacijos valdybos narys Antanas Jonušas apgailestauja, kad tik nedidelė dalis Lietuvos mokyklų imasi užtikrinti lytinį ugdymą, o vietomis „lytiškumo ugdymo praktikos mokyklose būna, švelniai tariant, keistokos. Lytiškumo ugdymas apgaubtas didžiuliu dezinformacijos lauku“.

Jo manymu, lytiškumo ugdymą šalyje gaubia daug mitų jau vien dėl to, kad dauguma vyresnės kartos asmenų neturėjo tokių pamokų mokykloje arba turėjo jų mažai, todėl turi ribotą supratimą apie tai, kas yra mokslu grįsta lytiškumas.

REKLAMA

„Todėl žinios ir dezinformacija, kad lytiškumo ugdymas skatina seksualinius santykius ir panašiai, labai greitai plinta. Lankantis Lietuvos mokyklose ir vedant lytiškumo ugdymo pamokas, nesutikau nė vienos klasės, kuri būtų turėjusi bent keletą lytiškumo ugdymo pamokų savo gyvenime. Aišku, yra ir gerųjų praktikų, bet turbūt tikslas yra suprasti, kodėl lytiškumo ugdymas nevyksta visose mokyklose Lietuvoje“, – teigė A. Jonušas.

REKLAMA

Kad programą gaubia daug mitų, pritaria ir VšĮ „Įvairovės ir edukacijos namai“ lytiškumo ugdymo, žmogaus teisių edukatorė Lina Januškevičiūtė. Problemų kyla ir dėl to, kad daugelis pedagogų Lietuvoje neturi įrankių ir tinkamo pasirengimo, kaip supažindinti moksleivius su lytiškumu, todėl šių temų paprasčiausiai išsižada.

„Dažnai susiduriame su išankstinėmis nuostatomis, įsitikinimais, kad tai kažkoks baubas, ateinantis į mokyklas, kuris jaunus žmones privers užsiimti lytiniais santykiais ne laiku arba paskatins vienus ar kitus veiksnius. Nors iš esmės taip visiškai nėra. Nes lytiškumo ugdymas ir yra ta programa, kuri ugdymo gebėjimą atsispirti tam tikriems rizikingiems elgesiams ir ugdyti gebėjimus, kaip nubrėžti ribas, kaip kurti sveikus ir lygiaverčius santykius. <...>

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pagrindinis dalykas, su kuriuo susiduria pedagogai, tai tam tikrų priemonių arba įrankių įgyvendinimui nebuvimas arba trūkumas. Į šitą reikėtų labai rimtai pažvelgti. Nes kai pedagogai laukia konkrečių įrankių, metodų, kaip atverti tas temas, tai šita tema nebetampa tokia baisi arba kažkokia mistinė“, – kalbėjo L. Januškevičiūtė.

Kokie klausimai rūpi vaikams

Nepaisant to, kad patys tėvai kartais skleidžia mitus, jog lytiškumo ugdymas priveda jų atžalas prie ankstyvų lytinių santykių, panašu, kad šioje programoje vaikus labiausiai domina visai ne su seksu susiję klausimai. 

REKLAMA

„Kuomet per pamokas mes jiems leidžiame užduoti klausimus, tie klausimai kartu yra ir bauginantys. Pavyzdžiui, labai daug mokinių turi tokių egzistencinių klausimų „Ar aš normalus?“ Tai žodis „normalumas“ yra visiškai dominuojantis mokinių klausimuose. <...>

Labai daug klausia apie kūno brandą, apie santykius, kaip prisipažinti, kad myli, kaip užmegzti santykius, kaip juos išlaikyti. Jie klausia apie skyrybas, jiems sunkiai suprantama, kodėl tėvai išsiskyrė, kodėl klasėje pusės vaikų tėvai išsiskyrę“, – atviravo A. Jonušas.

REKLAMA

Kad moksleivius labai domina klausimai, susiję su darniais tarpusavio santykiais, patvirtino ir L. Januškevičiūtė.

„Atrodo, einame nuo to, kad rengimas šeimai yra pasakymas, kad jūsų gyvenimo tikslas yra turėti žmoną arba vyrą ir vaikų. Bet mes nemokome jaunų žmonių, kaip apskritai kurti sveikus ir lygiaverčius santykius. Mes su septintokais nekalbame apie lytinius santykius, bet kalbame apie tai, kaip jie gali draugauti, kaip jie gali išsiskirti, susipykti ir likti draugais“, – pasakojo edukologė.

Nuo pat mažens reikia mokinti pirmiausia tinkamai sugyventi, pagarbos vienas kitam toliau galima ir vesti. Kad nereikėtu nuo kelių vyru vaikus auginti.....
laisves partija pamokintu, svarbu zolyte ir geju lytis
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų