Juos iškviesti į teismą ir apklausti kaip liudytojus per posėdį prašė riaušių byloje kaltinamas Antanas Kandrotas.
„Šioje proceso stadijoje jis (prašymas – BNS) atmestinas, įrodymų tyrimo dar nepradėjome. Tačiau iš kaltinamųjų, be abejo, neatimama galimybė teikti šį prašymą vėliau“, – sakė teisėjas Jeugenijušas Jaglinskis.
„Norim iškviesti Renatą Požėlą ir Agnę Bilotaitę, jau prokuroro prašiau. R. Požėla žiniasklaidai pasakė, kad riaušių nebuvo, tai mes nesuprantam, kuo kaltinami esam. R. Pocių generolą irgi – jis turi daug vertingos informacijos, apklaustas byloje nebuvo“, – teismui trečiadienį sakė A. Kandrotas.
Prokurorai šiam prašymui pritarė, tačiau jie taip pat pageidavo, kad kaip liudytojai būtų apklausti buvę Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovai – buvęs viršininkas Saulius Gagas ir jo pavaduotojas Mindaugas Stravinskas.
„Jie gal įneštų aiškumo“, – sakė prokuroras Remigijus Matevičius.
Teismas netenkino ir prokurorų prašymo, nes, pasak teismo, įrodymų tyrimas dar nepradėtas.
„Ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl riaušių (pagal Baudžiamojo kodekso 283 straipsnį) ir kitų tyrimo metu išaiškėjusių nusikalstamų veikų. Riaušes malšinusių tarnybų veikimas nebuvo šio tyrimo objektas“, – BNS anksčiau yra sakęs tyrimui vadovavęs Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Romualdas Betingis, paklaustas, kodėl nebuvo apklausti policijos ir VST vadovai.
Buvęs VST vadas R. Pocius anksčiau kaltino ministrę A. Bilotaitę nekompetencija, neryžtingumu nesiimant veiksmų, jog dėl neramumų prie Seimo būtų paskelbtas planas „Vėtra“, taip pat tvirtino, kad su juo buvo susidorota.
Po šių pareiškimų Vidaus reikalų ministerija nurodė, kad buvęs VST vadas taip bando pridengti savo melagingą informacijos teikimą, nebuvimą darbo vietoje ir nepasiekiamumą.
A. Bilotaitė generolo teiginius vadino „liguistais kliedesiais“. Ministrė pareiškė, kad plano „Vėtra“ malšinant masinius neramumus ateityje planuojama atsisakyti kaip sovietinės atgyvenos. Tuo metu policijos generalinis komisaras Renatas Požėla sako, kad Viešojo saugumo pasitelkimo per 2021 metų rugpjūtį prie Seimo kilusias riaušes raštiškas neįforminimas buvo policijos ir jo kaip įstaigos vadovo klaida.
Prie teismo – policijos ir greitosios automobiliai
Po pietų tęsiant posėdį teismas išklausė anksčiau iš teismo salės pasišalinusių kaltinamųjų prašymų. Po ryte įvykusio pasišalinimo, popiet nemaža dalis kaltinamųjų grįžo į teismo salę.
Vienas kaltinamųjų pareiškė, kad salėje nemato „pagrindinių nusikaltėlių“ – kas davė nurodymus ir įsakymus pulti, provokuoti, purkšti ašarinėmis dujomis susirinkusius prie Seimo dujomis.
Vykstant riaušių bylos posėdžiui, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo pastato Laisvės prospekte stovėjo keli policijos automobiliai, taip pat greitosios pagalbos mašina. Teismo salėje ir pastato prieigose tvarką prižiūri policijos pareigūnai. Kai kurie kaltinamieji skundėsi tvankumu teismo salėje, jie prašė medikų pagalbos, prašė teismo salėje dalinti vandenį.
Kai kurie pasišalinusieji teismui vėliau pateikė greitosios medikų padarytas kardiogramas ir prašė pridėti jas prie bylos. Jos pridėtos prie kitų bylos dokumentų.
Kai kurie advokatai teigė, kad jų klientams sušlubavo sveikata dėl oro trūkumo salėje, todėl prašo netaikyti atsakomybė už pasišalinimą iš salės.
Teisėjams nesutikus nušalinti anksčiau dėl neblaivumo vairuojant sustabdytą teisėją Mindaugą Striauką, kaltinamieji pasiūlė prieš posėdį tikrinti visų proceso dalyvių blaivumą, taip pat ir minėto teisėjo.
„Dėl blaivumo visų proceso dalyvių ir M. Striauko – šios procedūros nenumato joks įstatymas įsivaizduokit, kiek užimtų procedūra. Jeigu manote, kad kas neblaivus, gali kreipti su prašymu dėl blaivumo patikrinimo“, – sakė teisėjas J. Jaglinskis.
Kaltinamoji Astra Genovaitė Astrauskaitė prašė ją byloje apklausti paskutiniąją.
„Aš organizavau taikų mitingą“, – sakė ji. Moteriai taip pat pareikšti kaltinimai dėl viešų raginimų smurtu pažeisti suverenitetą. A. G. Astrauskaitė piktinosi, kad prokuratūra prie riaušių bylos prijungė šią jos bylą.
Apie pradėtą ikiteisminį tyrimą pedagogės ir buvusios kandidatės A. G. Astrauskaitės atžvilgiu dėl per mitingą išsakytų raginimų pažeisti valstybės suverenitetą prokuratūra skelbė 2021 metų spalį.
„Mano kalba buvo prie V. Kudirkos paminklo, ji visai nesusijusi su riaušių byla. Su riaušių byla nieko bendra, suplakė į riaušių bylą“, – piktinosi kaltinamoji. Ji sakė, kad riaušes ir jos pasisakymą skiria keli mėnesiai.
Keli kaltinamieji byloje byloje galės dalyvauti nuotoliniu būdu, nes du dirba užsienyje, kitas yra vilkiko vairuotojas. Nuotoliniu būdu galės jungtis ir vienas kaltinamųjų – Pravieniškių kalėjime bausmę už kitus nusikaltimus atliekantis vyras teismui pasiskundė, kad dėl riaušių bylos posėdžių lieka be pietų, turi tenkintis tik sausu daviniu.
Teismui riaušių byloje yra perduoti 87 asmenys.
Šioje byloje per ikiteisminį tyrimą byloje buvo apklausta 317 liudytojų, tarp jų – 40 Seimo narių, 27 asmenys pripažinti nukentėjusiais, daugiausiai – policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai.
Bendra fizinių asmenų ir institucijų ieškinių suma siekiant turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo siekia beveik 120 tūkst. eurų.
Riaušės prie parlamento rūmų Vilniuje kilo 2021 metų rugpjūčio 10-osios vakarą po mitingo prieš Vyriausybės ribojimus, skirtus imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.
Pasibaigus Seimo posėdžiui dalis protestuotojų užtvėrė išėjimus iš parlamento rūmų bei išvažiavimą iš vidinio kiemo. Prieš protestuotojus policija panaudojo ašarines dujas, šie savo ruožtu mėtė į pareigūnus akmenis.
Policija pažymi, kad organizuoto mitingo metu ir po jo grupė asmenų „organizavo ir išprovokavo žmonių sambūrį viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip pažeisti viešąją tvarką“, riaušių metu asmenys tai ir darė, panaudojo sprogmenis bei pasipriešino policijos bei Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams.
