Šiauliuose registruoto V. J. apeliacinį skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų paskelbto nuosprendžio atmestas, pranešė teismas.
Susirgęs V. J. nesilaikė izoliacijos taisyklių ir su dar vienu asmeniu nuvyko į parduotuvę nusipirkti SIM kortelės.
V. J. teismo yra nuteistas už kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklių pažeidimą. Bausmę jis turės atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
Baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme V. J. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad COVID-19 liga patvirtinta šiemet sausio 8 dieną jam būnant Marijampolės pataisos namuose, kuriuose jis atliko bausmę, čia atliktas ir tyrimas.
V. J. teigė, kad iš pataisos namų jis buvo paleistas po kelių dienų – sausio 11 dieną. V. J. sakė, kad šios įkalinimo įstaigos pareigūnų žodžiu ir raštu buvęs supažindintas su izoliacijos taisyklėmis, perspėtas apie gresiančią atsakomybę už šių taisyklių pažeidimą.
Atsidūręs laisvėje tą pačią dieną vyras nuvyko ir apsigyveno pas draugę Kelmės rajone, kur ir privalėjo izoliuotis. Iš pataisos namų V. J. buvo paleistas anksčiau laiko, todėl jam buvo uždėta apykojė.
Vyro teigimu, Lietuvos Probacijos tarnybos Šiaulių regiono Kelmės skyriaus pareigūnų jis iš karto buvęs perspėtas, kad privalo atsiliepti į telefono skambučius, tačiau, anot V. J., tuo metu jis neturėjęs jokios SIM kortelės ir pažįstamo vyro paprašęs, kad šis jam tokią kortelę nupirktų.
Tačiau pastarasis pasiūlęs kartu jo automobiliu nuvažiuoti į netoli esančią parduotuvę ir nusipirkti tą kortelę, V. J. sutiko. Jaunas vyras teisme sakė, jog kaimo parduotuvėje užtrukęs labai trumpai, tuo metu parduotuvėje buvęs jis ir pardavėja.
V. J. tikino, kad laikėsi atstumo, dėvėjo apsauginę veido kaukę, o nusipirkęs SIM kortelę greitai iš tos parduotuvės išėjo ir grįžo į automobilį. Neilgai trukus jis kartu su pažįstamuoju parvažiavo į namus – į savo izoliacijos vietą, o ten jų jau laukė policijos pareigūnai. V. J. policijos pareigūnams teko paaiškinti, kodėl ir kur buvo išvykęs iš namų. Teisme V. J. prisipažino, kad į parduotuvę kartu važiuoti pasiūliusiam vyrui jis tada nepasakęs, jog esąs užsikrėtęs.
Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas V. J. pripažino kaltu už jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir paskyrė bausmę – 30 parų arešto, kurią, teismo nurodymu, nuteistasis turės atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
Su tokiu nuosprendžiu V. J. nesutiko ir jį apskundė Šiaulių apygardos teismui.
Savo apeliaciniame skunde vyras teismo prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį. Apeliantas teigė, jog skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad SIM kortelę jis turėjęs nusipirkti dėl svarbios priežasties – buvo įspėtas Probacijos tarnybos pareigūnų atsiliepti į telefono skambučius.
Anot nuteistojo, teismas neatsižvelgęs ir į tai, kad V. J., nors ir pažeidęs izoliacijos taisykles, tačiau kitų asmenų jis užkrėsti negalėjęs, nes jo ir vairuotojo veidus dengusios medicininės kaukės. Apeliantas pridūrė, kad parduotuvėje buvo trumpai, dezinfekavo rankas. Apeliantas teismo prašė, kad šis atsižvelgtų į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, ir paskirtų švelnesnę bausmės rūšį. Vyras teigė dabar esąs pasveikęs, ieško darbo.
Bylą išnagrinėjusi teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija pažymėjo, kad nuteistojo prisipažinimas dėl padaryto nusikaltimo, nuoširdus gailestis, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas V. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o paskirtoji bausmė vienu trečdaliu sumažinta, todėl, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nėra teisinio pagrindo dar labiau švelninti nuteistojo teisinę padėtį vien dėl to, kad jis pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikaltimą.
Teismas pabrėžė, jog nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės – V. J. yra pasveikęs, nori įsidarbinti, registruotas Užimtumo tarnyboje bei tai, kad jis parduotuvėje buvo labai trumpai – nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo ir nėra pagrindas švelninti jam paskirtą arešto bausmę.
