Šią savaitę paskelbtas sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas – policijos vadovybės įsakymas ir žemesnės instancijos teismo verdiktas palikti galioti.
„Pareiškėjos atlikti veiksmai nėra suderinami su pareigūno etika, kurios ji turi laikytis tiek tarnybos metu, tiek ir ne tarnybos metu, ir pareigūnui keliamais aukštesnio elgesio standartais ir griežtesniais reikalavimais“, – paskelbė LVAT trijų teisėjų kolegija.
Policininkė pareigų neteko pernai, kai buvo paviešintas įrašas, kaip ji tarnybos metu vartojo necenzūrinius žodžius ir imitavo alkoholio gėrimą.
S. Jakė prašė panaikinti pernai priimtą Šiaulių apskrities policijos vadovo įsakymą atleisti ją iš tarnybos, priteisti vidutinį darbo užmokestį, bylinėjimosi išlaidas.
Vyko į užduotį
Policininkė nurodė, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių neginčija. Ji pasakojo, kad pernai kovą gavo užduotį – paskelbti asmeniui apie ikiteisminio tyrimo pabaigą bei išaiškinti apie sutrumpintų įrodymų tyrimą.
Susisiekus su tuo asmeniu, pastarasis nurodė, jog atvyks į policiją, tačiau iki nurodyto laiko neatvyko, surasti jo nepavyko.
Vėliau policininkė sulaukė skambučio, skambinusysis nurodė, kad vyras yra pas jį namuose. Policininkei ten nuvažiavus, vyras pradėjo protokole piešti rutuliukus.
Kadangi jis specialiai rašė ne tai, ką reikėjo, policininkė pasakė „ką čia rašai“ ir pavartojo necenzūrinį žodį. Tuo metu vyras specialiai elgėsi taip, kad kitiems bute buvusiems būtų linksma ir nerašė to, ką reikia. Policininkė sako, kad, siekdama, kad kambaryje buvę asmenys neprovokuotų vienas kito, pakėlė balsą.
S. Jakė teigia, kad tema apie vagystę parduotuvėje tuo metu nebebūtų kalbama, tiesiog paklausė, ką geria, paėmė gazuoto gaivaus gėrimo ir atsigėrė, po to paėmė butelį su alkoholiniu gėrimu (galimai degtine), palaikė priglaudusi prie lūpų, tikrai negerdama iš jo, padėjo atgal ir vėl atsigėrė gazuoto gėrimo.
Įžvelgia kerštą
Policininkei išvykus iš vyro namų, šis paskambino ir nurodė, kad turi kažkokį įrašą ir kad policininkė turėtų ateiti pas jį į namus po darbo, tačiau pareigūnė nurodė, jog niekur nevyks.
Vėliau vyro mama per programėlę atsiuntė vaizdo įrašo dalį, kuri vėliau buvo išplatinta internete.
„Policininkė teigė, kad asmenys nusprendė atkeršyti ir slapta filmuoti. Ji teismui paaiškino, kad siekdama susikalbėti, prisitaikydama prie asmenų bendravimo stiliaus ir norėdama pasiekti tikslą, vartojo necenzūrinius žodžius ir galbūt tai padarė 27 kartus, tačiau šie keiksmažodžiai nebuvo skirti nei vienam iš bute buvusių asmenų; tai nebuvo kreipiniai į asmenis, jais nebuvo siekiama įžeisti, sumenkinti ar pažeminti – minėtoje situacijoje pasirinko tokią bendravimo taktiką“, – rašoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime.
Policininkė buvo įsitikinusi, kad bendravimą mato ir girdi tik keturi asmenys, kuriems toks elgesys atitiko bute buvusių asmenų elgesio normas ir nesukėlė jokių neigiamų pasekmių.
Objektyvių duomenų apie alkoholio vartojimą negauta
Tuo metu tarnybinį patikrinimą atlikusi policija nurodė, kad vaizdo įrašą iš vyro mamos gavusi S. Jakė nesivadovavo Policijos darbuotojų ir informacijos apsaugos nuo galimo neteisėto poveikio aprašu ir neinformavo per nustatytą terminą skyriaus ar tiesioginio vadovo bei neperdavė informacijos Policijos departamento Imuniteto valdybai.
Išvadoje nurodyta, kad policininkė elgėsi priešingai minėto aprašo nuostatoms, t. y. aiškiai suvokdama, kad vaizdo turinys yra neigiamas ir norėdama jį ištrinti iš V. S. telefono, nuvyko į jo namus ir vaizdo įrašus, jam sutikus, ištrynė, todėl lengvabūdiškai tikėjosi išvengti pasekmių.
Policija pripažino, kad per tarnybinį patikrinimą negauta objektyvių duomenų, jog policininkė atlikdama tarnybines funkcijas vartojo alkoholį, tačiau konstatuota, jog būdama policijos pareigūne ir žinodama, kaip policijos pareigūnas privalo elgtis, sąmoningai elgėsi taip, kad vėliau pareiškėjos veiksmus stebėję visuomenės atstovai neabejojo, kad pareiškėja tarnybos metu vartojo alkoholį.
Policininkė tikino, kad netyčia, neturėdama jokio tikslo pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, sugriauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga ar ją kompromituoti, pasielgė neetiškai, o visuomenės nuomonė buvo suformuota atsižvelgiant į pateiktą informaciją, antraščių pavadinimus, tačiau net ir stengiantis suformuoti neigiamą požiūrį į pareiškėją, kaip policijos pareigūnę, visuomenė buvo objektyvi.
S. Jakė mano, kad jos veiksmai nepadarė jokios žalos, o turi tik galimo tarnybinio nusižengimo požymių.
