Seimas antradienį suorganizavo diskusiją, kurioje ekspertai pasisakė narkotikų dekriminalizavimo klausimu.
Dažniausiai prasikalsta itin jauni žmonės
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian atkreipia dėmesį, kad dažniausiai baudžiamasis persekiojimas dėl narkotikų turėjimo pradedamas prieš nepilnamečius arba jaunesnius nei 21 metų asmenis.
„2018 metais tarp asmenų, padariusių su narkotinėmis medžiagomis susijusias veikas, buvo 127 nepilnamečiai asmenys. Kartu su asmenimis nuo 18 iki 21 metų tai sudarė daugiau kaip pusę visų nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotikais, padariusių asmenų – 63 proc.“, – sakė G. Belian.
2020 m. užregistruoti 128 nepilnamečiai, disponavę narkotinėmis medžiagomis. Kartu su 18–21 metų asmenimis jie sudarė 65 proc. visų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotikais.
„Nuo 2014 metų sergamumas narkomanija mažėja. Tačiau, pažiūrėjus į tam tikras tikslines grupes – studentus, jaunus žmones – matome, kad net 4 proc. asmenų patenka į aukštos rizikos vartotojų kategoriją.
O tarp studentų, ypač vyrų, populiariausios kanapės. Jas bent kartą gyvenime vartojo 42,6 proc., per paskutinius metus – 23,4 proc., kasdien – 2 proc. studentų“, – vardijo G. Belian.
Jos teigimu, bausmių už narkotinių medžiagų turėjimą griežtinimas neapsaugo ir nesprendžia tikrosios problemos.
„Dažnai kalbama, kad galbūt baudžiamoji atsakomybė atgrasys ir galėtų būti kaip tam tikra prevencija daryti nusikalstamas veikas, susijusias su narkotikais. Tikrai galėčiau nuvilti, kad baudžiamosios teisės priemonės čia tikrai nėra tos priemonės, kurios spręstų problemą, tai nėra prevencinė priemonė, kuri atgrasytų vartoti šias medžiagas.
Vien dekriminalizavimas, nesustiprinant sveikatos sektoriaus, neišplečiant paslaugų prieinamumo aprėpties, neinvestuojant į žalos mažinimą, problemų neišspręs“, – Seime antradienį kalbėjo NTAKD direktoriaus pavaduotoja.
Griežtos bausmės rezultato neduoda
Jai antrina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Aurelijus Gutauskas. Jis pažymi, kad Lietuva už narkotikus skiria vienas griežčiausių bausmių Europos Sąjungoje, tačiau bausmės rezultato neduoda.
„Kad būtų paprasčiau įsivaizduoti – 2 g heroino – 8 metai laisvės atėmimo, 20 g – amfetamino – 8 metai laisvės atėmimo. Deja, šis griežtas bausmių reguliavimas rezultato neduoda. Bylų turime daug, nuteistųjų asmenų taip pat daug“, – Seime kalbėjo A. Gutauskas.
Jo teigimu, teisės ekspertai dekriminalizaciją vertina teigiamai ir mano, kad ji galėtų prisidėti prie to, kad visuomenėje narkotikus vartojantys žmonės būtų mažiau stigmatizuojami, jiems būtų suteikiama reikiama pagalba.
„Tarp ekspertų dekriminalizacijos procesas vertinamas teigiamai. Ekspertai akivaizdžiai nurodo, kad 2017 metais priimtas sprendimas kriminalizuoti disponavimą nedideliu kiekiu narkotikų savo reikmėms nepasiekė tų tikslų, kurie buvo skirti, mažinti narkotikų paplitimą ir narkotikų skaičių.
Narkotikų vartojimo mastas nuo teisinio reguliavimo – nei griežtumo, nei švelninimo – priklauso nedaug. Bet sušvelninus atsakomybę, vartotojai būtų traktuojami humaniškiau, pagrindinį dėmesį sutelkiant į narkotikų platintojus. Gali būtų vartoti ne tik narkotikų, bet ir mirčių ar infekcinių ligų paplitimą“, – teigė A. Gutauskas.
Pataisos nėra iki galo paruoštos
Generalinio prokuroro pavaduotojas Gintas Ivanauskas taip pat pažymėjo, kad su narkotinėmis medžiagomis susijusių nusikalstamų veikų skaičius nuolat auga.
Nuo 2020 metų sausio iki 2021 metų kovo mėnesio pirmos instancijos teismuose išnagrinėtos 1579 baudžiamosios bylos, susijusios su narkotikais. Daugumą bylų sudarė atvejai, kai asmuo kvaišalų turėjo be tikslo juos platinti.
„Toks skaičių augimas rodo didėjantį narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą. Todėl, kalbant apie galiojančio reglamentavimo tobulinimo kryptis, pirmiausiai turėtų būti išanalizuotas ir įvertintas Lietuvoje veikiantis narkotines ar psichotropines medžiagas vartojančių asmenų gydymo programų mechanizmas. Jis turėtų būti orientuotas į asmenų gydymą ir pakartotinių pažeidimų prevenciją“, – Seime sakė G. Ivanauskas.
Vis dėlto jis kritiškai vertino dabar siūlomus įstatymo pakeitimus dėl narkotikų dekriminalizavimo. G. Ivanausko teigimu, jie nėra tinkamai paruošti.
„Vien baudžiamosios atsakomybės pakeitimas administracine problemos, susijusios su narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimu, tikrai neišspręs. Manau, kad turėtų būti sisteminis valstybės požiūris, galbūt turėtų būti sudarytos darbo grupės, kad įvairių sričių specialistai tinkamai įvertintų šiuo metu galiojančias programas, pačius įstatymus, prevencines, gydymo programas“, – teigė G. Ivanauskas.
Dabar gresia ir laisvės atėmimas
Valdantieji parengė Administracinių nusižengimų ir Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis už nedidelio narkotikų kiekio laikymą savo reikmėms nebebūtų taikoma baudžiamoji atsakomybė.
Pataisose, kurias pateikė daugiau nei ketvirtis Seimo narių, siūloma už disponavimą nedideliu narkotikų kiekiu skirti baudą nuo 20 iki 100 eurų. Prasižengus pakartotinai bauda augtų iki 150–200 eurų.
Iki 2017 metų bauda už analogišką nusižengimą siekė 289 eurus, dabar baudas pakeitė baudžiamoji atsakomybė.
Šiuo metu už nedidelio narkotikų kiekio turėjimą baudžiama bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Projekte numatyta, kad tokia atsakomybė liktų asmenims, kurie įkliūtų turintys didesnį nei nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų.
Be to, siūloma nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti asmenis, kurie savo noru kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar kreipėsi į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai įgytus kvaišalus.
Administracinių nusižengimų kodeksas būtų papildytas, kad nedidelio kiekio narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ir siuntimasis be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 100 eurų. Tokio pat dydžio bauda grėstų ir įkliuvus svaiginantis viešoje vietoje.
Jeigu asmuo pakartotinai įkliūtų su kvaišalais, jis galėtų būti įpareigotas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose. Be to, jam gali būti uždrausta lankytis viešojoje vietoje vykstančiuose renginiuose nuo vieno mėnesio iki vienų metų.
2018 metais Seimas du kartus atmetė pataisas, kad už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėjimą būtų taikoma administracinė, o ne baudžiamoji atsakomybė.
Parengė alternatyvias pataisas
Portalas tv3.lt primena, kad grupė valstiečių Seime dar kovą įregistravo alternatyvias Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso įstatymų pataisas dėl atsakomybės už disponavimą narkotikais.
Jose siūlyta nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti tuos asmenis, kurie įtariami neteisėtai gaminę, perdirbę, įgiję, laikę, gabenę ar siuntę narkotines medžiagas neturėdami tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, bei kurie kreiptųsi į valstybės instituciją norėdami atiduoti turimas narkotines medžiagas.
Taip pat nuo baudžiamosios atsakomybės būtų atleidžiami asmenys, pripažinę darę neteisėtą veiką ir savo noru pradėję gydymą dėl priklausomybės nuo narkotinių medžiagų. Tais atvejais, kai priklausomybės nėra, asmenys turėtų savanoriškai lankyti kursus apie narkotikų vartojimo žalą.
Tiesa, gegužės pabaigoje Seimas balsų dauguma atmetė šias pataisas ir grąžino iniciatoriams tobulinti.
