Pastaruoju metu Teisėjų taryboje kilus ginčams dėl Prezidentūros iniciatyvų siūlyti į teisėjus asmenis, kurie atrankos komisijos sulaukė ne geriausių įvertinimų, Nacionalinėje teismų administracijoje (NTA) atliktas vidinis tyrimas, kurio metu aiškintasi, ar skiriant asmenis Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjais galimai nebuvo pažeistos Teismų įstatymo nuostatos.
Atlikus tyrimą, atkreiptas dėmesį į tai, kad Prezidentūra kandidatu į Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjus teikė asmenį, kuris atrankos komisijoje buvo įvertintas prasčiau negu kiti kandidatai, kuris neoficialiai sulaukė teismo, į kurį pretenduoja, vadovo palankaus vertinimo, kuris iki tol dirbo šio teismo vadovo patarėju. Konstatuota, kad šio asmens paskyrimas teisėju turi nepagrįsto favoritizmo apraiškų, prieštarauja Lietuvos teismų veiklos skaidrumo stiprinimo srityje prisiimtoms vertybėms, sudaro sąlygas atskiriems asmenims įgyti nepagrįstą konkurencinį pranašumą pretendentų į teisėjus atrankos procese ir diskredituoti visą teisėjų atrankos sistemą.
Šio tyrimo išvadas buvo planuojama pristatyti penktadienį vykusiame Teisėjų tarybos posėdyje, tačiau tarybos narys Artūras Ridikas priminė, kad jau anksčiau kėlė klausimą dėl minėto tyrimo legitimumo.
„Kėliau klausimą dėl tokio tyrimo legitimumo. (...) Kada nėra priimtas kažkoks sprendimas dėl tokio tyrimo legitimumo, manau, kad remtis išvada ir svarstyti šitą klausimą nėra jokio teisinio pagrindo“, – dėstė A. Ridikas.
„Kalbama apie teismo pirmininkės (...) galbūt veiksmų teisėtumą. Kitas dalykas – keliamas klausimas dėl dviejų teisėjų paskyrimo teisėtumo. Tai yra tiesiogiai ir neatsiejamai susiję su teisėjų nepriklausomumu. Teisėjų tarybos pagrindinis uždavinys – užtikrinti teisėjų nepriklausomumą. Prašau šitą klausimą atidėti, grįžti prie mano iškelto klausimo“, – tęsė Teisėjų tarybos narys ir patikslino prašantis, kad iš tarybos darbotvarkės būtų išbrauktas klausimas dėl atlikto tyrimo išvadų pristatymo.
Teisėjų tarybos narė Diana Butrimienė teigė pritarianti kolegos A. Ridiko nuomonei.
„Klausimas turėtų būti perduotas arba komitetams, arba turėtų būti sudaryta rimta komisija“, – dėstė Teisėjų tarybos narė.
Teisėjų tarybai išbraukus iš darbotvarkės klausimą dėl NTA atliko vidinio tyrimo išvadų pristatymo, iškeltas klausimas apskritai dėl tokio tyrimo pagrįstumo – dėl to, ar už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą Lietuvos teismuose atsakingas pareigūnas gali atlikti tokio pobūdžio tyrimus.
Teisėjų tarybos narys A. Ridikas pasiūlė kolegoms šiuo klausimu suburti tyrimo komisiją. Ji, kaip teigė teisėjas, turėtų išsiaiškinti, ar tokio pobūdžio tyrimas yra pagrįstas, teisėtas, ar už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą Lietuvos teismuose atsakingas pareigūnas gali atlikti tokius tyrimus.
Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė neslėpė nesutinkanti, kad turėtų būti keliamas klausimas dėl atlikto tyrimo legitimumo.
„Nematau ir nematysiu problemos nei legitimume, nei reikėtų hipertrofuoti to, kas ten parašyta“, – dėstė S. Rudėnaitė.
Galiausiai Teisėjų taryba iš savo narių sudarė komisiją, kuri aiškinsis už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą Lietuvos teismuose atsakingo pareigūno kompetecijos ribas – tirs, ar toks pareigūnas gali atlikti tyrimus, susijusius su teisėjų įdarbinimu.
Išvadas komisija turėtų pristatyti rugpjūtį.
Teisėjo skyrime įžvelgė protegavimo požymių
NTA direktoriaus patarėjas, už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą Lietuvos teismuose atsakingas pareigūnas Justinas Bagdžius savo atliktame tyrime nurodė, jog tam tikro asmens teikimas į Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo pareigas galėjo pažeisti konstitucinius imperatyvus, kad teisėjų korpusas būtų formuojamas sąžiningai ir skaidriai.
Tyrime nurodoma, kad 2024 m. pirmojo skyrimo į Vilniaus miesto apylinkės teismą metu asmens kandidatūra nebuvo pasirinkta, tačiau iškart po to, kai per šį teikimą teisėjo pareigoms buvo paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkės patarėja, o į šias pareigas buvo įdarbintas būtent minimas teisininkas. Praėjus dviem mėnesiams nuo įdarbinimo teisme dienos, jis buvo pateiktas skirti šio teismo teisėju.
Dokumente teigiama, kad esą būtent Vilniaus miesto apylinkės teismo vadovės palankus vertinimas padarė įtaką tam, jog jos patarėjas būtų pasiūlytas į teismo teisėjus.
„Tai, kad kandidatas, kuris pagal įvertintus objektyviuosius ir subjektyviuosius pretendentų į teisėjus atrankos kriterijus įvairiais pjūviais buvęs žemiausiose reitingavimo vietose, buvo pateiktas skirti teisėjo pareigoms dėl to, kad jo kandidatūrą palankiai ir neoficialiai įvertino teismo, į kurį siekiama skirti, pirmininkė, kuri pati asmeniškai šį kandidatą neseniai priėmė į sau pavaldžias pareigas teisme, turi nepagrįsto favoritizmo apraiškų, prieštarauja Lietuvos teismų veiklos skaidrumo stiprinimo srityje prisiimtoms vertybėms, sudaro sąlygas atskiriems asmenims įgyti nepagrįstą konkurencinį pranašumą pretendentų į teisėjus atrankos procese ir diskredituoti visą teisėjų atrankos sistemą“, – dėstoma tyrime.
Tyrimo išvadose pažymima, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo vadovės patarėjo įdarbinimas į šį teismą turi protegavimo požymių ir tapo prielaida vėliau teikti jį skirti šio teismo teisėjo pareigoms užimti.
